Žiniasklaidoje

A. Mizgirdė. Mokyklų laukia išbandymas: daugėja grįžtančių emigrantų vaikų, o žadėtos paramos sulaukia ne visos

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos. Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas.

Lietuvių kalbos mokymas kitakalbiams nelengvai prieinamas

I. Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/spaudos-apzvalga

D. Šileikytė. Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/

D. Vilkelytė. Už eiles – į lagerį. P. Cvirkos vaidmuo nuteisiant poetą K. Jakubėną

Petro Cvirkos paminklas Vilniuje.
Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Teksto autorė Daiva Vilkelytė yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRC)) vyr. specialistė

Spalio 23 dieną Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus  rašytojo gyvenimo faktus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-21-uz-eiles-i-lageri-p-cvirkos-vaidmuo-nuteisiant-poeta-k-jakubena/177741

Kviečia mokslinis seminaras „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“

Sauka

 

Plačiau…

Zita Alaunienė. Žodžių „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“ vartosena didaktikos kalboje

Svarbu rūpintis ne tik bendraisiais edukologijos, bet ir lietuvių kalbos didaktikos terminais, ypač tais, kurie vartojami mokant kurti tekstą, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašinius. Dažniausi iš jų – „tema“, „objektas“, „problema“, „tezė“. Šie terminai įtvirtinti programiniuose dokumentuose ir jau įsišakniję pedagoginėje kalboje. Tačiau jie vartojami nesistemingai, nekreipiama dėmesio į jais reiškiamų sąvokų santykius, kartais klaidina sinonimiška vartosena.
Plačiau…

Dainai Opolskaitei skirta Europos Sąjungos literatūros premija

Daina OpolskaitėDaina Opolskaitė / BNS nuotr.

Briuselyje, Bozar menų centre, įteiktos 11-osios Europos Sąjungos literatūros premijos, jomis apdovanota 14 naujų autorių iš 14 šalių. Tarp apdovanotųjų ir Lietuvos autorė Daina Opolskaitė.

D. Opolskaitei premija skirta už knygą „Dienų piramidės“. Rašytoja sako rašiusi tai, kas ją domina ir iš pradžių net negalvojusi, kad tai bus knyga, todėl premija buvusi itin netikėta.

Rašytojas, kandidatuojantis į premiją, turi būti išleidęs ne daugiau kaip keturias ir ne mažiau nei dvi prozos suaugusiesiems knygas.

Šį apdovanojimą yra pelniusios dar trys Lietuvos rašytojos: Laura Sintija Černiauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė ir Undinė Radzevičiūtė.

Šio įvykio literatai laukia tarsi Kalėdų: Druskininkuose prasideda 30-asis poetinis ruduo

Ruduo Ruduo / Chris Lawton/Unsplash.com nuotr.

Poetinis Druskininkų ruduo šiemet įvyks jau 30 kartą. Kokia festivalio sėkmės paslaptis? Viena organizatorių Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, kad tai – atvirumas ir pačių įvairiausių žmonių priėmimas. Į Poetinio Druskininkų rudens skaitymus gali atvyksti visi, norintys pasidalyti savo ar kitų kūryba. Plačiau…

Išėjo 9-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ rusėjo mėnesio numeryje  Zita Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, Ignas Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, Rūta Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, Nijolė Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį.
Plačiau…

A. Grinevičiūtė. Gyvenimo kūrimo gramatika pagal Juozą Tumą-Vaižgantą

Juozas Tumas-Vaižgantas. Vilnius, 1908 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka

„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.

Šiemet minimos kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės paskatina dar kartą atsigręžti į šią istorinę asmenybę ir jos kūrybą. Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su prof. G. Vanagaite.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397