Žiniasklaidoje

R. Šepetytė Humanitarinių mokslų daktaras Regimantas Tamošaitis: Visko išsižadėję norime būti niekiu

Kviečiame skaityti: R. Šepetytė Humanitarinių mokslų daktaras Regimantas Tamošaitis: Visko išsižadėję norime būti niekiu

A. Šapoka Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Adomo Mickevičiaus biustas parodoje „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ Valdovų rūmuose. Bernardinai.lt nuotrauka

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-tikras-sukurtas-ir-sunaikintas-mickeviciaus-memorialiskumas/174850

K. Tamelytė Skaitymas vaikams garsiai – tiesiausias kelias į gerą išsilavinimą

Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka

Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.

JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-skaitymas-vaikams-garsiai-tiesiausias-kelias-i-gera-issilavinima/174885

Jurgita Mikelionienė. Turime gimtąja kalba pasitikėti – netrukdykime jai keistis

Jurgita Mikelionienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė, Lingvistikos ir vertimo studijų krypčių programų vadovė

1952 m. vasario 21 dieną Dakoje, Bangladeše, įvyko Bengalų kalbos judėjimo pavadinimą gavęs studentų pasipriešinimas prieš vyriausybės siūlymą bengalų kalbai vartoti arabiškus rašmenis. Dėl to būtent vasario 21-ąją nuo 2000-ųjų minima Tarptautinė Gimtosios kalbos diena, kurios idėją tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui pasiūlė Kanadoje gyvenantis bengalas, norėdamas atkreipti dėmesį į gimtųjų kalbų saugojimo būtinybę. Kodėl gimtoji, kitose kalbose dar vadinama motinos kalba, tokia svarbi? Ar jos reikšmė nėra pervertinama šiame daugiakultūriame ir daugiakalbiame pasaulyje? Ar nenyksta lietuvių kalba? Plačiau…

Kalba su ir be savitųjų lietuviškų raidžių: kodėl internete vis dar „švepluojame“?

Nors interneto vardus, elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes (SMS) galima rašyti su lietuviškais rašmenimis, vis dar didelė dalis lietuvių internete „švepluoja“. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš beveik 200 000 registruotų .lt domenų tik apie 2000 arba vos 1 procentas tėra domenai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis.

Apie tai, kaip buvo lietuvinami pirmieji kompiuteriai ir kodėl lietuviai vengia internete lietuvybės kalbamės su Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininku, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos nariu dr. Gintautu Grigu. Plačiau…

Gintarė Vasiliauskaitė. Specialistai: skaityti ekrane – pavojinga ar naudinga?

Gyvename ekranų visuomenėje – išmaniosios technologijos negrįžtamai pakeitė mūsų įpročius, o ypač tai, kaip skaitome ir rašome.

Naršyti išmaniuoju telefonu internete jau seniai tapo kasdienybė, į skaitmeninę erdvę perkeliamos ir knygos, periodiniai leidiniai, net mokykliniai vadovėliai. Vis dėlto, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų doc.dr. Arūno Gudinavičiaus ir dr. Vinco Grigo teigimu, skaityti popieriuje bei išmaniojo įrenginio ekrane nėra tas pats. Priešingai – nepritaikius teksto ekranui, toks skaitymo būdas gali būti netgi žalingas.
Plačiau…

Iliustratorius Katsumi Komagata: reikia mokyti vaikus atsargiai elgtis su knygomis

Ką tik praūžusioje Vilniaus knygų mugėje Sigutės Chlebinskaitės kūrybinės studijos „Tu gali sukurti knygą“ kvietimu lankėsi labai ypatingas svečias – visame pasaulyje žinomas paveikslėlių knygų kūrėjas, talentingas iliustruotojas, autorius ir leidėjas Katsumi Komagata. LRT KLASIKAI jis sako, kad prieš atvykdamas į Lietuvą didelių lūkesčių neturėjo, todėl galiausiai buvo maloniai nustebintas.
Plačiau…

Kviečia į intensyvias neformalias lituanistines studijas mokytojams ir dėstytojams Vilniuje

Skelbiame konkursą, skirtą užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, planuojantiems liepos 29 d. – rugpjūčio 12 d. atvykti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centro Intensyvias neformalias studijas mokytojams. Studijos vyks VDU VDU Švietimo akademija Vilniuje.
Plačiau…

Moters dienos proga startuoja projekto „Moterys, keitusios Lietuvą“ audiopasakojimai

Moterys, keitusios Lietuvą: Gabrielė Petkevičaitė-BitėMoterys, keitusios Lietuvą: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą pasirašė vien vyrai. Tačiau prie to, kad Lietuva augtų ir stiprėtų, prisidėjo labai daug iškilių moterų. 15min, minėdami Vasario 16-ąją ir didžiulį moterų indėlį, pradėjo specialų multimedijų projektą „Moterys, keitusios Lietuvą“. Pasitikdami Moters dieną, kovo 8-ąją, projektą „Moterys, keitusios Lietuvą“ įgarsinome.

Pirmasis audio epizodas, apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.

Informacijos šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/moterys-keitusios-lietuva-15min-multimediju-ciklas-apie-lietuva-kurusias-moteris-56-1103570

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti prof. Vytauto Landsbergio tiesioginėje pamokoje „Sukilimas be šautuvų

Š. m. kovo 8 d. (penktadienį) 8.00–8.45val. „Mokytojo TV“, tęsdama pamokų ciklą „10 Lietuvos valstybės dešimtmečių“, kviečia dalyvauti tiesioginėje šio ciklo vaizdo pamokoje tema „Sukilimas be šautuvų“ (1988–1998 m.) Pamoką ves prof. Vytautas Landsbergis, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas.
Plačiau…