Žiniasklaidoje

V. Pranckietis: „Lituanistinių mokyklėlių užsienyje svarba plėtojant lietuvybę yra itin didelė“

Su darbo vizitu Airijoje viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šeštadienį lankėsi Airijos lietuvių bendruomenės lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“, kur susitiko su mokyklos mokytojais bei vedė pamoką vyresniųjų klasių moksleiviams.
Plačiau…

Nacionalinis diktantas 2019

Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.
Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose. Užsienio lietuvių bendruomenės iš organizatorių gaus diktanto įrašą ir diktantą galės rašyti patogiu laiku – kovo 9-10 d.
Plačiau…

Įspėjamieji ir kontroliniai Giedros Radvilavičiūtės šūviai žodžiais

„Taikliai, įžvalgiai įvardinti situacijas, tiksliai palyginti daiktus yra malonu ir labai svarbu. Tuščias kalbėjimas, neatveriantis jokių prasmių, man neįdomus nei buityje, nei su draugėmis kavą geriant, nei tekstuose“, – sako rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, paklausta, ar galima ją vadinti šaudančia žodžiais, panašiai, kaip ji apibūdina Alfonsą Andriuškevičių, sakydama, kad jis tapo žodžiais. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje viešnią kalbino Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė.  Plačiau…

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi

2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“
Plačiau…

Jono Basanavičiaus žmona: didžioji meilė, gyvenimą nuspalvinusi juodai

Tai, kad didžiavyriai myli tiktai savo tėvynę, o meilė moteriai yra pernelyg žemiška, kad būtų verta apie tai kalbėti, yra tik mitas. Kai kurie istorikai mano, kad Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus (1851–1927) didžioji meilė buvo ne Lietuva, o Čekijoje gimusi vokietė Gabriela Eleonora Mohl (1861–1889), kuri mirė labai jauna. Galbūt todėl paminkle, kuris buvo atidengtas Vilniuje, įamžintas tautinio atgimimo pradininkas, Nepriklausomybės Akto signataras atrodo toks vienišas.
Plačiau…

Anželika Gaidienė. Veiksmažodžio „kentėti“ vartosena

Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu.
Plačiau…

Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai.
Plačiau…

„Lietuva mūsų lūpose“: kokia lietuvių kalbos ateitis skaitmeninėje erdvėje?

Franck V./Unsplash nuotr.

Franck V./Unsplash nuotr.

Netolimoje ateityje robotai taps mokytojų asistentais, o vaikai informatikos mokslo mokysis dar nuo kūdikystės. Šiais laikais tapo priimtina manyti, kad kalba, kuri neįsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, išnyks. Dėl to, pasak lingvisto Andriaus Utkos, lietuvių kalbos įsitvirtinimas skaitmeninėje erdvėje yra nesustabdomas. Plačiau…

Literatūrinio vyksmo tendencijos: nuo knygų klubų iki netradicinių skaitymo erdvių

Gretos Skaraitienės / BFL nuotrauka

Įtakingas verslo leidinys „Forbes“ viena pagrindinių su literatūra susijusių praėjusių metų tendencijų įvardijo knygų klubų suklestėjimą. Poreikis ne tik skaityti, bet ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, susitikti su kitais skaitančiaisiais, rašytojais, kritikais, literatūrologais, apie knygas rašančiais žmonėmis ir šiais metais, apžvalgininkų teigimu, neatslūgs.

Šios pasaulinės literatūros tendencijos neaplenkia ir Lietuvos: buriasi didesni ar mažesni skaitytojų klubai, susitikimai su autoriais surenka pilnas sales. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų skaityti netradicinėse erdvėse, o socialiniai tinklai lūžta nuo su knygomis ir skaitymu susijusių grotažymių.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-11-literaturinio-vyksmo-tendencijos-nuo-knygu-klubu-iki-netradiciniu-skaitymo-erdviu/173787

#MetųŽodis: kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?

Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS.
Plačiau…