Naujienos

A. Mizgirdė. Mokyklų laukia išbandymas: daugėja grįžtančių emigrantų vaikų, o žadėtos paramos sulaukia ne visos

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos. Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas.

Lietuvių kalbos mokymas kitakalbiams nelengvai prieinamas

I. Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).
Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/spaudos-apzvalga

D. Šileikytė. Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

Daugiau skaitykite: http://www.svietimonaujienos.lt/lituanistinio-svietimo-aktualijos/

D. Vilkelytė. Už eiles – į lagerį. P. Cvirkos vaidmuo nuteisiant poetą K. Jakubėną

Petro Cvirkos paminklas Vilniuje.
Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Teksto autorė Daiva Vilkelytė yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRC)) vyr. specialistė

Spalio 23 dieną Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijoje, kuri svarstys Petro Cvirkos paminklo sostinėje likimą, teks aptarti visuomenei nežinomus  rašytojo gyvenimo faktus.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-10-21-uz-eiles-i-lageri-p-cvirkos-vaidmuo-nuteisiant-poeta-k-jakubena/177741

Škotijoje vyks Lietuvos dienos

Spalio 22-25 dienomis Edinburge ir Glazge (Jungtinė Karalystė) organizuojamos pirmosios Lietuvos dienos Škotijoje. Keturias dienas vyksiančiuose renginiuose Škotijos visuomenė ir Škotijos lietuvių bendruomenė galės susipažinti su  žymiausiais Lietuvos kultūros ir akademinio pasaulio atstovais, išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfonines poemas, susipažinti su Lietuvos dokumentiniu kinu.

„Siekiame, kad žinia apie Lietuvą sklistų ne tik Londone, todėl šįmet nusprendėme Lietuvos dienas surengti Škotijoje. Savo renginiais sieksime atskleisti Lietuvos identitetą ir paskatinti dvišalį kultūrinį, akademinį, socialinį dialogą su Škotija, kurti naujas, į ateitį orientuotas partnerystes“, – teigė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.

Lietuvos dienos prasidės spalio 22 dieną Edinburgo muzikos instrumentų muziejuje vyksiančiu koncertu, kuriame improvizaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žymiausių simfoninių poemų temomis „Jūra miške“ atliks saksofonistas Liudas Mockūnas ir pianistas Petras Geniušas.

Spalio 23 dieną Edinburgo universitete vyks atvira diskusija su poetu, eseistu, literatūros kritiku profesoriumi Tomu Venclova ir Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriumi, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje, Robertu I. Frostu.

Tarp festivalio renginių Edinburge ir Glazge taip pat numatomos Lietuvos poetinės dokumentikos kino peržiūros, susitikimas su edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi, pasakotojos iš Lietuvos  Daivos Ivanauskaitės pasirodymas škotų tarptautinio pasakojimo festivalyje „Anapus Žodžių“.

Lietuvos dienas Škotijoje rengia Lietuvos ambasada ir kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje kartu su Lietuvos kultūros institutu. Renginių ciklą remia Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

Dauguma renginių yra nemokami. Visą renginių programą rasite čia.

Informacijos šaltinis: http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/skotijoje-vyks-lietuvos-dienos-

Dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“

Vaižgantas

Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenės tarpe. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“. Plačiau…

Dokumentinis filmas „Romas, Tomas ir Josifas“

Kai literatų iš Maskvos šeima – Liudmila ir Andrejus Sergejevai pirmą kartą atvyko ilsėtis į Palangą, jie net negalėjo įsivaizduoti, kokią įtaką šeimos poilsis turės XX amžiaus literatūros istorijai bei, kad jie taps rišančia grandimi, savotišku tilteliu „Rytai–Vakarai“, nutiestu sovietiniais laikais. Palangoje sutuoktiniai susipažino ir susidraugavo su poetu Tomu Venclova, kuriam netrukus pristatė savo draugą Josifą Brodskį. Jie taip pat pakvietė Brodskį atvažiuoti į Vilnių. Brodskis ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, kur ne tik rašydavo puikius eilėraščius, bet ir gydėsi dvasines žaizdas. Vilniuje Brodskis pirmą kartą iš Venclovos išgirdo apie lenkų poetą Česlavas Milošas, su kuriuo susipažinimo jau emigracijoje. Vėliau abu padėjo Tomui Venclovai emigruoti iš SSRS. Šių „amžiaus sūnų“ trejeto kai kurie svarbiausieji likimų bruožai nuostabiai panašūs. Visi pasitraukė iš Rytų Maskvos imperijos. Visi gyveno (gyvena) JAV, greičiau tapusiomis bendro likimo vieta, nei vienintele išsigelbėjimo sala. Visi – Amerikos universitetų profesoriai. Du iš jų – Nobelio premijos laureatai. Visus juos sieja ne tik emigrantų likimas, bet ir meilė Lietuvai. „Vilno man yra atskaitos taškas ir galimybė, būtent NORMALUMO GALIMYBĖ“, – rašė Milošas. Tokia pat „normalumo galimybe“ Vilnius tapo ir Josifui Brodskiui… Plačiau…

Dokumentinis filmas „ Aš priglaudžiau prie žemės širdį“

Lenkės seserys Chodakauskaitės - Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė - visą savo sąmoningą gyvenimą atidavė Lietuvos valstybės kūrimui. Pirmosios Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko žmonos ne tik aktyviai rėmė svarbiausius valstybės vyrus, bet darė didelę įtaka vidaus ir užsienio politikai. Daugybė šalių ambasadorių laiškai ir atsiminimai liudija, kad šios moterys dažnai savo išsilavinimu, erudicija ir veikla užgoždavo ne vieną vyrą. Jadvyga buvo pirmoji moteris diplomatė Lietuvos diplomatijos istorijoje, pirmoji moteris dėstytoja Rusijos universitete. Sofija Smetonienė įtakojo ne vieną diplomatą priimti teigiamus Lietuvai sprendimus. Plačiau…

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur mes atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai.

Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Ar ukrainiečiai ir lietuviai girdėjo, jog prieš daugiau nei tūkstantį metų Šiaurės Ukraina, Dniepro aukštupys kalbėjo baltiškai? Rusų mokslininkai surinko neginčijamų įrodymų, šimtus lietuviškų upių, ežerų ir upelių pavadinimų, kuriuos ten paliko mūsų protėviai.

Ar girdėjome apie naujas hipotezes, jog Vakarų baltai galėjo dalyvauti gotų žygyje prieš Romą ir nugalėti nenugalima laikytą imperiją?

Iš kur šios naujos, daugeliui Lietuvos žiūrovų netikėtos žinios? Tai naujausi mokslininkų – genetikų, archeologų, lingvistų tyrimų rezultatai. Jei istorikai šiandien nesutaria dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų ar miestų priklausomybės – tai lietuvių kalbos tyrinėjimai mums piešia labai aiškias ribas, kur gyveno žmonės kalbantys baltiškai. Nuo Uralo kalnų iki Berlyno. Nuo Baltijos iki Pietų Ukrainos.

Kokios aplinkybės leido išlikti mūsų kalbai? Kodėl slavai vadinami periferiniais baltais? Kodėl lietuvių tauta, išsaugojo ryškiausią ir archaiškiausią indoeuropiečių kalbinį pavidalą? Kodėl lietuvių kalbą siūloma įtraukti į Unesco pasaulio paveldą? Plačiau…

Diskusija „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“

Spalio 18 d. (penktadienį), 13 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“

Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokyklinės programos, vadovėliai, egzaminai nuolat sulaukia mokytojų, mokinių, tėvų kritikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu laiku ketina atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ji jau yra viešai paskelbusi Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą: https://www.mokykla2030.lt/
Mokyklinės humanitarikos problemas kelia ir mokslininkai. Grupė jų yra parengusi ir visuomenei pristačiusi „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonąją knygą“, kurioje pateikia pasiūlymų ir dėl humanitarinių dalykų mokykloje: