Naujienos

Lituanistinio švietimo mokytojo premija bus įteikta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei


autor. ELTA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria premiją lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų laureate išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, yra mokytojų kvalifikacinių seminarų lektorė, Lenkijos centrinės egzaminų komisijos lietuvių kalbos egzaminatorė. Nuo 1996 metų – Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ redaktorė.

1993 m. Irena Gasperavičiūtė buvo viena iš Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos steigėjų, pirmosios valdybos narė, 13 metų vadovavo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybai, dabar yra šios organizacijos vicepirmininkė. Nuo 1999 metų, Lenkijoje vykstant švietimo reformai, ji dėjo daug pastangų, kad išliktų lietuviškos mokyklos, o Seinuose būtų įsteigta lietuviška „Žiburio“ mokykla.

I. Gasperavičiūtė  apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ ir kitais apdovanojimais.  

Lituanistinio švietimo mokytojo premija I. Gasperavičiūtei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Premija konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus ir kt.

Pirmuoju laureatu 2017 metais buvo išrinktas Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas prof. Vidas Kavaliauskas. Pernai premija įteikta Londono darželio/mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.

2019 m. ministerija sulaukė 14-os pretendentų į premiją iš Airijos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Švedijos lituanistinių mokyklų.

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/lituanistinio-svietimo-mokytojo-premijabus-iteikta-seinu-ziburio-mokyklos-mokytojai-irenai-gasperaviciutei

Švietimo ir mokslo komitetui pristatyta Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programa

Gruodžio 4 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič pristatė Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programų analizę, atliktą naudojant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos įrankius ir metodiką.

Posėdyje buvo aptariamos patvirtintos Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairės. Tikslas – rengti bendrojo ugdymo turinį, kuris sąlygotų aukštesnės kokybės mokinių pasiekimus. Pasak viceministrės, vadovaujantis šiomis gairėmis, bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. Kartu vyks pasiekimų vertinimo sistemos kaita.

Kitas žingsnis − darbas su mokyklomis ir savivaldybių švietimo padaliniais: bus siekiama maksimaliai juos įtraukti į atnaujinto turinio įgyvendinimą. Taip pat bus didinamos profesinio tobulėjimo galimybės pedagogams, mokyklos bus aprūpinamos moderniomis mokymosi priemonėmis ir kt.

Pasak J. Urbanovič, atnaujinant Bendrąsias programas toliau bus laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties, ugdomos mokinio socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijos.

Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė
Tel. (8 5) 239 6858, el. p. girmante.petrauskaite@lrs.lt

Informacijos šaltinis:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=269172

LR Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime

Gruodžio 6 dieną, penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje rengiama konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime. Renginio pradžia 11 val.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė situacija nepriklausomoje Lietuvoje, analizuojami konkretūs asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių ir kitų viešųjų užrašų aspektai. Pranešimus skaitys pripažinti Lietuvos mokslininkai, iškiliausi savo tyrinėjimo sričių atstovai – nuo akademikų iki jaunųjų tyrėjų.

Konferencijoje pranešimus skaitys akademikai Grasilda Blažienė ir Eugenijus Jovaiša, Konstitucijos bendraautorius, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, profesorė Rasa Čepaitienė, docentai Filomena Kavoliūtė ir Diegas Ardoinas (Diego Ardoino), mokslų daktarai Vytautas Rubavičius, Laimutis Bilkis ir Daiva Sinkevičiūtė, doktorantas Pavelas Skorupa, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Ne pirmus metus Lietuvos viešajame gyvenime stebime fragmentiškas ir ne visada dalykiškas diskusijas apie lietuvybės vietą mūsų valstybėje XXI amžiuje. Šios diskusijos, nors formuojančios visuomenės nuomonę ir politikų sprendimus, neretai apskritai nesiremia moksliniu požiūriu ar net jį neigia. Šia konferencija norime pakviesti dialogui apie tai, kur prasideda ir iš kokios amžių glūdumos ateina mūsų lietuviškoji tapatybė, o kartu ir kokia jos vieta ir statusas šiandien. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos kaip svarbiausio tautą ir valstybę telkiančio lietuviškosios tapatybės dėmens situacijai aptarti“, – teigia konferencijos iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas E. Jovaiša.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis adresu www.lrs.lt/registracija. Registracija būtina norint įeiti į Seimo rūmus.

Konferencijos programa.

Daugiau informacijos:

akad. Eugenijus Jovaiša

Mob. 8 668 42661

Informacijos šaltinis:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=268848

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad tyrimo duomenys bus vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.  

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) ir šalių švietimo ministerijos.

PISA 2018 pristatymo skaidres galite rasti čia.

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2306_8770b812f802657fab599b26ecb77ca3.pdf

Daugiau informacijos:

dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA valdybos narė, tel. (8 5) 219 11 23

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tarptautinis-penkiolikmeciu-tyrimas-pisa-2018-didziausias-lietuvos-mokiniu-pasiekimu-pokytisskaitymo-srityje

Skelbiamos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų vertinimo instrukcijos

Skelbiame 2019-2020 mokslo metų lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio ir valstybinio brandos egzaminų vertinimo instrukcijas. Atkreipiame dėmesį, kad jos išliko tokios pat kaip 2018-2019 mokslo metais.

Asta Ranonytė
Nacionalinės švietimo agentūros
Stebėsenos ir vertinimo departamento
Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėja
El. p. asta.ranonyte@nsa.smm.lt

Informacijos šaltinis:
https://www.nsa.smm.lt/2019/11/25/skelbiamos-lietuviu-kalbos-ir-literaturos-brandos-egzaminu-vertinimo-instrukcijos/

Lapkričio 25 d. – sausio 6 d.: šventiniai garsiniai skaitymai vaikams

Naujienos iliustracija

Artėjant stebuklų kupinam metui kviečiame mažuosius bibliotekų lankytojos į garsinius skaitymus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente rengiamuose rytmečio skaitymuose ne tik klausysime žiemiškų pasakojimų, bet ir kartu dalyvausime kūrybinėse dirbtuvėse.

Nuo lapkričio 25 d. iki Trijų karalių šventės – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – ikimokyklinio amžiaus vaikus ir 1–2 klasių moksleivius kviečiame registruotis į šventinius rytmečio skaitymus. Vaikams skaitysime Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužą“, Jujjos Wieslander „Mamulės Mū ir Varnos Kalėdas“, Robo Scottono „Linksmų Kalėdų, Juodi“ ir istorijas iš Selemono Paltanavičiaus „Sniego žmogelių žiemos“. Garsiai perskaitę kūrinius pasinersime į diskusiją apie tekstus ir jų iliustracijas. Taip pat galima registruotis į po skaitymų vyksiančias dirbtuves, kuriose, padedami meno pedagogės, kursime su skaitomu tekstu susijusius rankdarbius.

Maloniai kviečiame registruotis ir nekantraujame susitikti. Registracija ir informacija el. paštu grupems@lnb.lt arba telefonu (8 5) 239 8561. 

Informacijos šaltinis:
https://www.lnb.lt/naujienos/4855-lapkricio-25-d-sausio-6-d-sventiniai-garsiniai-skaitymai-vaikams

Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla Los Andžele pažymėjo 70 metų jubiliejų

Lapkričio 16 dieną surengta Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos Los Andžele 70 metų jubiliejaus šventė. Ši mokykla yra ilgiausiai be pertraukų JAV veikianti lituanistinė mokykla.

Šventėje dalyvavusi laikinai Lietuvos generalinio konsulo funkcijas atliekanti Agnė Gurevičienė pasveikino ilgametę mokyklos direktorę Marytę Newsom ir visą mokyklos bendruomenę, padėkojo už nenuilstamą prasmingą darbą ir palinkėjo, kad ši mokykla dar ilgus metus išliktų Los Andželo lietuvių bendruomenės traukos centru bei lietuvių kalbos, papročių, kultūros ir meilės Tėvynei puoselėjimo židiniu.

Renginio metu mokyklos bendruomenei buvo įteiktas Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus padėkos laiškas ir dovana, o generalinis konsulatas visiems mokytojams ir talkininkams padovanojo Lietuvos menininkės Jolitos Vaitkutės sukurtus marškinėlius su vieno iš Lietuvos valstybės kūrėjų, švietėjo, šioje mokykloje istorijos mokiusio signataro Mykolo Biržiškos atvaizdu.

Šiais metais 70 metų sukaktis Jungtinėse Valstijose taip pat švenčia Bostono lituanistinė mokykla ir Žiburio lituanistinė mokykla Detroite.

Informacijos šaltinis:
http://www.urm.lt/default/lt/naujienos/sv-kazimiero-lituanistine-mokykla-los-andzele-pazymejo-70-metu-jubilieju

Pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje

Lapkričio 20 d. Varšuvoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministras Dariušas Piontkovskis (Dariusz Piontkowski) pasirašė deklaraciją „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“. Deklaracijoje abi šalys įsipareigoja intensyviau bendradarbiauti švietimo srityje: rengiant ir adaptuojant vadovėlius, organizuojant kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, stiprinant pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir kt.

„Šis dokumentas bus tvirtos ir aiškios gairės, kaip mums gerinti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę. Įsipareigojimai aprėpia beveik viską: ir ugdymo sąlygų gerinimą, aprūpinimą vadovėliais, mokymo priemonėmis, ir mokytojų kvalifikaciją, ir nuolatinę ugdymo stebėseną, rezultatų fiksavimą. Kitas žingsnis bus – parengti darbo planą, sukonkretinantį deklaracijoje numatytus tikslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Dokumente, be kita ko, abiejose šalyse susitariama centralizuotu būdu aprūpinti mokyklas gimtųjų kalbų vadovėliais, užtikrinti vadovėlių ir papildomų mokymo priemonių finansavimą. Lenkijoje besimokantiems lietuviams mokiniams būtų finansuojamas lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlių įsigijimas. Taip pat bus rengiami nauji vadovėliai, skirti tautinių mažumų mokykloms, o mokytojams organizuojami mokymai, kaip veiksmingai dirbti su naujais vadovėliais ir mokymo priemonėmis. 

Dokumente užfiksuoti susitarimai sistemingai stebėti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę, periodiškai apibendrinti rezultatus. Abi šalys bendradarbiaus užtikrindamos brandos egzaminų tinkamą terminijos, taisyklingos kalbos ir suprantamų formuluočių vartoseną.

Iki 2020 m. kovo 1 d. bus parengtas planas, kaip įgyvendinti deklaracijos nuostatas. Lietuva ir Lenkija įsipareigojo sukurti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už deklaracijos nuostatų realizavimą, ir ne rečiau kaip kartą per metus keistis informacija apie rezultatus. 

Deklaracija parengta atsižvelgiant į 1994 m. Vilniuje sudarytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatas, 1998 m. pasirašyta abiejų vyriausybių sutartimi dėl bendradarbiavimo, pernai lapkritį Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ugdymo plėtotės centro ir Lenkijos Respublikos švietimo plėtros centro deklaracija dėl bendradarbiavimo švietimo srityje, taip pat lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo grupės darbo rezultatus.

Deklaracija

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/pasirasyta-lietuvos-ir-lenkijos-deklaracija-del-glaudesnio-bendradarbiavimo-svietimo-srityje

Šiuolaikinė literatūra mokykloje: literatūros kritikų ir mokytojų praktikų įžvalgos

Visus Lietuvos lituanistus kviečiame dalyvauti tradiciniame renginyje – Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos organizuojamoje respublikinėje konferencijoje „Šiuolaikinė literatūra mokykloje: literatūros kritikų ir mokytojų praktikų įžvalgos“. Šiais metais savo įžvalgomis apie programinę literatūrą bei sėkmingais darbo metodais dalinsis net 9 lektoriai – mokslininkai, literatūros kritikai ir įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai. Be to, konferencijoje bus apžvelgtos mokinių pasiekimų vertinimo aktualijos ir kaita. 

Konferencijos programa 

Konferencija įvyks šių metų lapkričio 22 dieną Vilniaus Užupio gimnazijoje (Krivių g. 10). Dalyvių registracija vyks nuo 8 iki 8.50 val., konferencijos pradžia – 9.00 val.

Konferencijos dalyvio mokestis skirtas LKLMS veiklai palaikyti – 5 eurai LKLMS nariams, 10 eurų visiems kitiems dalyviams. Mokestis bus renkamas LKLMS atstovų renginyje registracijos metu.

Pastaba. Visi LKLMS nariai turi būti sumokėję narystės mokestį. To nepadariusieji turės mokėti 10 eurų mokestį už konferenciją.

Visi konferencijos dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus. Juos išduoda nemokamai UAB „Šviesa“ Mokymo centras.

Visų konferencijos dalyvių būtinai prašome užpildyti dvi anketas: vieną dėl pažymėjimų paspaudus žemiau esančią nuorodą REGISTRACIJA, kitą – dėl sklandaus konferencijos organizavimo shorturl.at/fhIJ5. (Jei paspaudus nuorodą ji neatsidaro, ją nukopijuokite ir įkelkite į atskirą paieškos langą.)

Informacijos šaltinis:
http://lklms.lt/?p=342368

Patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės

Lapkričio 18 dieną Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino Bendrųjų programų atnaujinimo gaires. Šis projektas buvo pristatomas ir svarstomas švietimo bendruomenėje, visuomenė buvo kviečiama teikti pasiūlymus.

Remiantis šiomis gairėmis bus atnaujinamos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų programos. Atsižvelgiant į esamos būklės apžvalgą brėžiamos pagrindinės Bendrųjų programų atnaujinimo kryptys: stiprinti asmens savybių ir vertybių ugdymą, sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus.

Gairėse išskiriamos pagrindinės ugdytinos kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinė, kultūrinė ir komunikavimo kompetencija. Dokumente apibrėžti reikalavimai ugdymo turinio atnaujinimui bendrose programose, nurodoma, kokiais būdais įgyvendinama tarpdalykinė integracija.

Su Bendrųjų programų atnaujinimo gairių dokumentu galima susipažinti čia.

Informacijos šaltinis:
https://www.nsa.smm.lt/2019/11/19/patvirtintos-bendruju-programu-atnaujinimo-gaires/