Bendra informacija

Ministras Algirdas Monkevičius patvirtino naujus bendrojo ugdymo planus

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams. Plačiau…

Kitą savaitę mokyklose prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Balandžio 15 d. Lietuvos mokyklose prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Jame dalyvauja antrų, ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokiniai, atlikdami matematikos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų užduotis. Nacionalinis egzaminų centras primena, kad nacionalinis pasiekimų patikrinimas yra ne egzaminas, bet savo jėgų išmėginimas, kuris nereikalauja specialaus pasiruošimo, užduotis atliekama per dalyko pamoką. Plačiau…

Kviečiame dalyvauti edukacinėje akcijoje „Juozas Tumas-Vaižgantas kitaip“

2019-aisiais bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933) yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų. Įvairiapusės J. Tumo-Vaižganto veiklos tikslas taip pat buvo jungti tautą, kad ši bendradarbiautų tėvynės labui.

Akcijos tikslas – paskatinti mokinius pilietiškai ir kūrybiškai pažvelgti į Juozo Tumo-Vaižganto asmenybę, jo veiklą ir originaliai išreikšti savo įžvalgas apie šios iškilios asmenybės kultūrinį, kūrybinį palikimą.  Akcijos vykdymo laikas – 2019 m. balandžio–spalio mėn.

Akcijoje gali dalyvauti šalies bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo švietimo mokyklų mokiniai ir kitos mokinių klasės, grupės (klubai, būreliai, iniciatyvinės grupės, jaunimo organizacijos).

Akcijos aprašas

Dalyvio anketa

Informacijos šaltinis: https://www.lmnsc.lt/naujiena/kvieciame-dalyvauti-edukacineje-akcijoje-juozas-tumas-vaizgantas-kitaip/

 

K. Tamelytė Skaitymas vaikams garsiai – tiesiausias kelias į gerą išsilavinimą

Annie Spratt/Unsplash.com nuotrauka

Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai – paprasčiausiu gebėjimu aiškiau suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, potyrius.

JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką jūsų vaiko gyvenimui.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-03-18-skaitymas-vaikams-garsiai-tiesiausias-kelias-i-gera-issilavinima/174885

Nacionalinėje bibliotekoje – pirmasis Lietuvos himno garso įrašas

Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, džiaugiamės, kad seniausias Lietuvos himno įrašas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau…

Moters dienos proga startuoja projekto „Moterys, keitusios Lietuvą“ audiopasakojimai

Moterys, keitusios Lietuvą: Gabrielė Petkevičaitė-BitėMoterys, keitusios Lietuvą: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą pasirašė vien vyrai. Tačiau prie to, kad Lietuva augtų ir stiprėtų, prisidėjo labai daug iškilių moterų. 15min, minėdami Vasario 16-ąją ir didžiulį moterų indėlį, pradėjo specialų multimedijų projektą „Moterys, keitusios Lietuvą“. Pasitikdami Moters dieną, kovo 8-ąją, projektą „Moterys, keitusios Lietuvą“ įgarsinome.

Pirmasis audio epizodas, apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.

Informacijos šaltinis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/moterys-keitusios-lietuva-15min-multimediju-ciklas-apie-lietuva-kurusias-moteris-56-1103570

Kviečiame asociacijas teikti siūlymus dėl bendrųjų programų

Ugdymo plėtotės centras tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos pedagogų, mokyklų, tėvų asociacijomis dėl bendrųjų programų atnaujinimo. Kviečiame įsitraukti į šiuo metu galiojančių programų analizę.

Rengdami atnaujintas programas, siekiame pasitarti ir įsiklausyti į suinteresuotas šalis bei praktikus, kasdien dirbančius su mokiniais. Raginame asociacijas diskutuoti su savo nariais apie bendrąsias programas: įvertinti kylančius sunkumus, identifikuoti tęstinumo poreikius, išsakyti lūkesčius dėl atnaujinamų programų. Jūsų pateiktus siūlymus peržiūrės ir apibendrins Ugdymo plėtotės centro ekspertai. Į siūlymus bus atsižvelgiama rengiant atnaujintas bendrąsias programas.

Kviečiame išsakyti savo nuomonę apie ugdymo turinio atnaujinimo kryptis, sričių bei dalykų tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, bendrųjų programų turinio apimtis.

Asociacijų siūlymų pateiktais klausimais laukiame iki 2019 m. gegužės 3 d. el. p. info@upc.smm.lt.

Primename, kad šiuo metu galiojančias bendrąsias ugdymo programas galite rasti Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“: pradinis ugdymaspagrindinis ugdymasvidurinis ugdymas.

Kilus klausimams kreipkitės į Gamtos,
tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio vedėją Albiną Vilimienę,
el. p. Albina.Vilimiene@upc.smm.lt, tel. nr. 8 5 210 9830

 

E. Juršėnaitė Mokytojams – LRT žurnalistų paskaitos apie melagingas naujienas

„Žurnalistas turi galią kurti publikaciją taip, kad paveiktų visuomenės nuomonę, o vartotojas gali ir nesuprasti, kokiomis priemonėmis jis tai padaro. Būtent todėl svarbu šviesti visuomenę apie tai, kas yra melagingos naujienos ir kaip jos kuriamos“, – sako LRT RADIJO žurnalistas bei Žurnalistikos instituto dėstytojas Edvardas Kubilius. Jam antrina ir portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius bei LRT RADIJO žurnalistas Mindaugas Jackevičius, sakantis, kad vis dėlto, melagingos naujienos kartais atsiranda ne dėl tam tikrų siekių palenkti auditoriją, o ir dėl žmogiškų klaidų.E. Genio/LRT nuotr.                                                                                                      E. Genio/LRT nuotr.

Su įvairiomis visuomenės grupėmis dialogą mezganti LRT pakvietė mokytojus dalyvauti nemokamame renginyje „Ką turėtume žinoti apie melagingas naujienas?“. Jo metu pedagogai daugiau sužinojo apie melagingų naujienų (angl. Fake news) fenomeną pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje. Trys LRT darbuotojai kvietė diskutuoti, o taip pat buvo pristatyta, kodėl LRT mediateka gali būti naudinga mokymosi procesui. Plačiau…

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir jos signatarai

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. priėmė deklaraciją, kuri užtikrino Lietuvos valstybės tęstinumą ir skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaraciją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Bronius Liesis-Naktis (1922–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953).

Siekiant įprasminti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją ir ją pasirašiusių signatarų atminimą, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, skirtą Deklaracijos paskelbimo 70-osioms ir jos signataro Jono Žemaičio-Vytauto 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodos stendai eksponuojami ant buvusių KGB rūmų fasado Gedimino pr. 40 Vilniuje, o virtuali paroda skelbiama Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.   Plačiau…

Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas ir ugdymo procesas

2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“ nėra susijęs su ugdymo procesu ir neturi jo paveikti. Sąrašas niekada nebuvo skirtas nei mokymo, nei vertinimo reikmėms.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo sudarytas kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė, kaip priemonė pareikalauti atsakomybės, nuo 2019 m. sausio 31 d. jis tokios priemonės statuso neteko.
Sąraše esančių faktų vertinimas nepasikeitė, visos sąraše minimos klaidos ir toliau laikomos klaidomis. Todėl jei ugdymo procesui ar per brandos egzaminus buvo aktuali kuri nors Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo informacija, ja ir toliau gali būti remiamasi.
Taigi nei ugdymo, nei vertinimo procese niekas nesikeičia. Plačiau…