Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178), komentuoja Rašybos, skyrybos ir gramatikos pakomisės narys, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Albinas Drukteinis. Plačiau…
Bendra informacija
Dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių
2019-11-12
Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios. Plačiau…
Priėmus naują nutarimą dėl Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių (jungtinį variantą su papildymais), senasis pripažįstamas netekusiu galios. Plačiau…
Šiais metais minime Juozo Tumo-Vaižganto – lietuvių rašytojo, literatūros istoriko, kritiko, uolaus visuomenės veikėjo, universiteto dėstytojo bei kunigo 150-ąsias gimimo metines. Tai iškili, tauri ir ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė – viena iš tų, apie kurias sakoma: „pralenkę savo laikmetį“. Plačiau…
Kviečiame klausytis Vaižganto
2019-09-25
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuojamą Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsins per 70 Vaižganto kūrybinio palikimo tekstų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ bus įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą www.epaveldas.lt ir prieinamos kiekvienam klausytojui. Plačiau…
Juozas Tumas-Vaižgantas. Vilnius, 1908 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka
„Vaižgantas savo gyvenimo kelią pradėjo kaip tradicinis žmogus, kuris tapo kunigu pildydamas tėvų valią. Tačiau vėliau jis išsiveržė iš tradicinės tapatybės, kurią suprantame kaip perduodamą ir perimamą, kai žmogus nieko pats nesirenka ir nesprendžia savęs suvokimo ar gyvenimo prasmės klausimų“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja Gitana Vanagaitė.
Šiemet minimos kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko J. Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės paskatina dar kartą atsigręžti į šią istorinę asmenybę ir jos kūrybą. Koks buvo linų ir kanapių dievo vardą pasirinkęs J. Tumas? Ką apie jo asmenybę byloja kūrybinis palikimas? Kodėl turėtume iš naujo mokytis skaityti ir perskaityti Vaižgantą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su prof. G. Vanagaite.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-20-gyvenimo-kurimo-gramatika-pagal-j-tuma-vaizganta/177397
Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu. Plačiau…
Ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl grįžusių emigrantų vaikų geresnės integracijos
2019-09-06
autor. Artūras Žukas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt., savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, ar bus reikalinga švietimo pagalba. Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan. Plačiau…
Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę moksleiviai gali naudotis daugiau nei trečdaliu išaugusia Kultūros paso paslaugų rinkinio pasiūla. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, kuriame nurodomos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams.
Greta iki šiol siūlytų daugiau kaip 1100 kultūros ir meno paslaugų Kultūros paso ekspertų komisija atrinko beveik 600 naujų paslaugų, ir bendras jų skaičius šiuo metu siekia 1700. Plačiau…
Paieška svetainėje
Kalba ir tarmė – tai savotiškas pasaulio modelis, lyg nepakartojami langai, pro kuriuos mes žvelgiame į pasaulį. Kuo daugiau tokių langų, tuo daugiau nepakartojamų žvilgsnių... Aleksas Girdenis |
Lituanistika mokykloje
© 2019 Ugdymo plėtotės centras
© 2019 Ugdymo plėtotės centras