Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijos, istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu. Plačiau…
Bendra informacija
Ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl grįžusių emigrantų vaikų geresnės integracijos
2019-09-06
autor. Artūras Žukas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujas rekomendacijas dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigą, jų ugdymo, vertinimo, papildomo finansavimo ir kt., savivaldybėms ir mokykloms padės geriau pasiruošti priimti atvykstančius vaikus, o pastariesiems – sklandžiau įsilieti į mokyklos bendruomenės gyvenimą.
Sugrįžusį iš užsienio vaiką rekomenduojama priimti mokytis į tą pačią klasę kartu su bendraamžiais. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, ar bus reikalinga švietimo pagalba. Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan. Plačiau…
Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę moksleiviai gali naudotis daugiau nei trečdaliu išaugusia Kultūros paso paslaugų rinkinio pasiūla. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, kuriame nurodomos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams.
Greta iki šiol siūlytų daugiau kaip 1100 kultūros ir meno paslaugų Kultūros paso ekspertų komisija atrinko beveik 600 naujų paslaugų, ir bendras jų skaičius šiuo metu siekia 1700. Plačiau…
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia pastaboms ir siūlymams Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo projektą. Prašytume pasiūlymus siųsti iki 2019 m. liepos 15 d. adresu:
Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/teisesaktuprojektai
Kviečiame susipažinti su bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių apžvalga.
Apžvalgos tikslas – informuoti švietimo bendruomenę ir leidėjus apie bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių pasiūlą, pasirinkimo galimybes ir kokių vadovėlių 2008–2019 m. nebuvo išleista.
Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių, išleistų 2008 -2019 m., apžvalga. Ugdymo plėtotės centras, 2019 m.
Informacijos šaltinis: https://duomenys.ugdome.lt/?/veikla/vadovel
autor. shutterstock.com
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino naują vadovėlių ir mokymo priemonių įvertinimo ir aprūpinimo tvarką. Užtikrinant didesnį mokytojų ir tėvų įsitraukimą, vadovėlių ir kitų mokymo priemonių įsigijimo skaidrumą, nustatyta, kad mokyklų vadovai, prieš priimdami sprendimą juos įsigyti, sąrašą nuo šiol derins su mokyklos taryba. O iki kovo 1 dienos mokyklos interneto svetainėje bus paskelbiama, kiek ir kokių vadovėlių, mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus. Plačiau…
Prieš 124-erius metus Maironis pirmą kartą išleido „Pavasario balsus“ (1895). Literatūrologės Vandos Zaborskaitės teigimu, „Pavasario balsai“ buvo tautos atgimimo poetinis manifestas, knyga, kėlusi tėvynės meilę ir pasiryžimą darbuotis jos labui. Tai buvo naujų laikų modernios lietuvių tautos balsas, tačiau šių dienų mokslininkai „Pavasario balsuose“ įžvelgia ne tik kūrybos svarumo, patriotiškumo puoselėjimo dėmenis. Plačiau…
2019 m. birželio 4 d. Lietuvos nacionalinio komiteto Pasaulio atmintis posėdyje nacionalinės reikšmės dokumentų kolekcija buvo pripažinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne saugoma Simono Daukanto originalioji kūryba ir vertimų autografai.
UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ pateikti S. Daukanto rankraščiai rašyti nuo 1831 iki 1858 m. Rankraščių originalai apima svarbias jo veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją. Svarbiausi ir didžiausią vertę turi jo istoriografiniai darbai. Daukantas iš visų keturių parengtų istorijos veikalų tik vieną (Budą Senowes Lëtuwiû Kalnienû ir Zámajtiû […]) išspausdino 1845 metais, tuo tarpu pats stambiausias ir svarbiausias jo istorijos darbas Istoryje Ƶemaitiszka (1831–1834) bei jo pagrindu parašytas Pasakojimas apej Wejkalus Letuviû tautos senowie (1850–54) taip ir liko rankraštyje. Plačiau…
Kasdien vis labiau skubančiame pasaulyje neretai ieškoma aiškios, trumpos ir kokybiškos informacijos. Reaguodamas į tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi sumanė pasiūlyti 15–20 minučių edukacinius vaizdo įrašus tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir kitiems besidomintiems skaitymo skatinimu bei vaikų literatūra. Šie vaizdo įrašai yra projekto „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis. Plačiau…
Kasdien vis labiau skubančiame pasaulyje neretai ieškoma aiškios, trumpos ir kokybiškos informacijos. Reaguodamas į tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kartu su Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriumi sumanė pasiūlyti 15–20 minučių edukacinius vaizdo įrašus tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir kitiems besidomintiems skaitymo skatinimu bei vaikų literatūra. Šie vaizdo įrašai yra projekto „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ dalis. Plačiau…
Paieška svetainėje
| Skaitant šį didį veikalą labai gaila darosi, kad neturėdama literatūros žūna tokia kalba, kuri savo formų tobulumu gali varžytis su graikų, romėnų ir indų raštais.
Augustas Šleicheris apie Kristijono Donelaičio „Metus“ |
Lituanistika mokykloje
© 2019 Ugdymo plėtotės centras
© 2019 Ugdymo plėtotės centras