Tyrimai

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad tyrimo duomenys bus vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.  

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) ir šalių švietimo ministerijos.

PISA 2018 pristatymo skaidres galite rasti čia.

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2306_8770b812f802657fab599b26ecb77ca3.pdf

Daugiau informacijos:

dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA valdybos narė, tel. (8 5) 219 11 23

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tarptautinis-penkiolikmeciu-tyrimas-pisa-2018-didziausias-lietuvos-mokiniu-pasiekimu-pokytisskaitymo-srityje

Tyrimo apie nuotolinį mokymą pristatymas

Liepos 9 d. 15 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ovaliojoje salėje (A. Volano g. 2, Vilnius) bus pristatomas išvykusiųjų į užsienį asmenų nuotolinio mokymosi Lietuvos mokyklose ir tokio mokymo galimybių tyrimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais ir diskusijomis bus pateiktos rekomendacijos, kaip gali būti gerinamas nuotolinis mokymas į užsienį išvykusiems vaikams. Tyrimą atliko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Viešosios politikos ir vadybos institutu.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/renginiai/savaitesrenginiai/tyrimo-apie-nuotolini-mokyma-pristatymas

Paskelbti tarptautinio tyrimo TALIS rezultatai

2019 m. birželio 19 d. 48 pasaulio šalyse skelbiami tarptautinio EBPO TALIS tyrimo rezultatai. TALIS yra pirmasis tarptautinis tyrimas, kuriame tiriama mokytojų darbo aplinka ir darbo sąlygos mokyklose. Šiame tyrime Lietuvoje dalyvavo 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovai.

Daugiau apie tyrimą ir rezultatus skaitykite čia.

Informacijos šaltinis: https://www.nec.lt/naujienos/

Pristatoma Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyrius pristato 2018 m. atliktą Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizę.

Jos paskirtis – apžvelgti tautinių mažumų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę Lietuvoje ir pastarųjų penkerių metų jos kaitą, atsižvelgiant į tautinių mažumų ugdymui keliamus tikslus, išryškinant esmines tendencijas, patiriamus sunkumus ir sėkmę. Analizėje pateikiami duomenys apie gausiausių Lietuvos tautinių mažumų – lenkų ir rusų – švietimo ypatumus.

Išsami analizės ataskaita ir jos santrauka:

Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė (2018 m.)

Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė. Santrauka (2018 m.)

Informacijos šaltinis: http://www.nmva.smm.lt/2019/02/pristatome-lietuvos-tautiniu-mazumu-svietimo-bukles-analize/

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai pradėti vykdyti nuo 2002 metų. 2002–2005 metais tyrimai buvo vykdomi įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tobulinimo programą. Nuo 2006 metų tyrimų vykdymas tęsiamas įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programą. Nuo 2008 metų mokinių pasiekimų tyrimų vykdymas reglamentuotas „Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos apraše“, patvirtintame Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3379 „Dėl mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Dėl ekonominių priežasčių, 2009–2011 metų laikotarpiu nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai vykdomi nebuvo. 2012 m. nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai buvo atnaujinti. Nuo 2012 m. atnaujinus Nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus, yra atnaujinamas Mokinių pasiekimų tyrimų vykdymo tvarkos aprašas.

Nuo 2011 m. už nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų vykdymą atsakingas Nacionalinis egzaminų centras.

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai – šalies mastu Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotų institucijų rengiami ir vykdomi bendrąjį ugdymą teikiančių mokyklų mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai, kurių rezultatai naudojami reguliariai švietimo būklės stebėsenai ir tobulinimui.

Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų (NMPT) tikslas – sudaryti būtinas prielaidas bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimui ir paskatinti mokinių pasiekimų vertinimo kultūros pažangą.

NMPT uždaviniai:
•    rinkti informaciją nacionalinei mokinių pasiekimų stebėsenai, naujovių planavimui ir naujovių diegimo sėkmės vertinimui;
•    vertinti ugdymo turinį ir duomenimis pagrįsti mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus;
•    parengti reikiamus įrankius (standartizuotus testus ir kt.) mokiniams ir mokytojams objektyviai įsivertinti savo darbo rezultatus;
•    parengti reikiamus įrankius (standartizuotus testus ir kt.) savivaldybių švietimo padaliniams ir mokyklų vadovams susirinkti reikiamus duomenis darbo rezultatų vertinimui ir veiklų planavimui.

2002 m. NMPT medžiaga

2003 m. NMPT medžiaga

2004 m. NMPT medžiaga

2005 m. NMPT medžiaga

2006 m. NMPT medžiaga

2007 m. NMPT medžiaga

2008 m. NMPT medžiaga

Dėl ekonominių priežasčių 2009 ir 2011 metais nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai vykdomi nebuvo. 2010 metais nacionalinis tyrimas buvo vykdytas tik iš dalies – prie tais metais vykdytų tarptautinių IEA TIMSS ir IEA PIRLS tyrimų prijungiant nacionalinio tyrimo dalį. 2010 m. NMPT medžiaga

Atnaujintuose, nuo 2012 m. vykdomuose NMPT, taikomi modernūs tyrimo metodai, kurie buvo įsisavinti vykdant ES projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“.

2012 m. NMPT medžiaga

2014 m. NMPT medžiaga

2015 m. NMPT medžiaga

Remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų, tarptautinių, kitų tyrimų duomenimis yra rengiamos švietimo problemos analizės. ŠVIETIMO PROBLEMOS ANALIZĖ – Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serija, skirta politikams, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių specialistams bei plačiajai visuomenei, nušviečiantis kylančias ir sprendžiamas švietimo problemas. Serijoje „Švietimo problemos analizė“ pateikiama glausta, konkreti ir aktuali švietimo sistemos funkcionavimo problėmų analizė.

 Informacijos šaltinis: https://www.nec.lt/177/

OECD PISA

Organizuoja OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) – Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija.

PISA (Programme for International Student Assessment) – Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas.

Tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir juos įtakojantys veiksniai. Nuo 2012 m. šalys savanoriškai gali pasirinkti tirti mokinių finansinio raštingumo gebėjimus. 2015 m. papildomai buvo tikrinami ir mokinių gebėjimai spręsti problemas bendradarbiaujant, o 2018 m. – globaliosios kompetencijos.

Skaitymo užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skaitymo gebėjimus nuo aiškiai pateiktos informacijos suradimo iki plataus teksto supratimo, interpretavimo ir jo turinio bei teksto savybių apmąstymo. Naudojami ne tik įprastiniai prozos tekstai, bet ir įvairaus tipo dokumentiniai tekstai: sąrašai, lentelės, grafikai, diagramos.

Matematikos užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skirtingo lygio matematikos gebėjimus nuo standartinių matematinių procedūrų atikimo iki matematinio mąstymo ir įžvalgų. Joms atlikti taip pat reikia įvairių matematinio turinio sričių (kaita ir augimas, erdvė ir forma, kiekybinis mąstymas, atsitiktinumas ir kt.) žinių ir gebėjimų jas pritaikyti.

Gamtos mokslų užduotys apima pagrindinių gamtamokslinių sąvokų naudojimą gamtos pasaulio supratimui ir su tuo susijusių sprendimų priėmimui. Moksleiviai taip pat turi gebėti atpažinti mokslinius klausimus, pasinaudoti įrodymais, priimti mokslines išvadas ir pateikti šias išvadas.

Tyrimą sudaro kelių rūšių testo sąsiuviniai (pateikiami popieriniu arba kompiuteriniu būdu) moksleiviams, moksleivių bei mokyklos direktorių anketos.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš šių sričių, o kitos dvi atlieka palydinčio tyrimo vaidmenį. PISA 2000 pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, PISA 2003 – matematinis raštingumas, PISA 2006 – gamtamokslinis raštingumas, PISA 2009 – skaitymo gebėjimai, PISA 2012 – matematinis raštingumas, PISA 2015 – gamtamokslinis raštingumas, PISA 2018 – vėl skaitymo gebėjimai.

Lietuva į OECD PISA tyrimą įsijungė 2004 m. PISA 2006 tyrimo cikle Lietuvoje dalyvavo 197 mokyklos, PISA 2009 tyrimo cikle – 197 mokyklos, PISA 2012 tyrimo cikle – 216 mokyklų, PISA 2015 tyrimo cikle – 311 mokyklų, PISA 2018 tyrimo cikle – 364 mokyklos. Kiekvieną tyrimo ciklą dalyvavo virš 4500 mokinių iš lietuviškų, lenkiškų bei rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, mokyklų direktoriai.

Daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nuo 2015 metų mokinių testavimas vykdomas kompiuteriniu būdu.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org. Jame galite rasti PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Leidiniai ir publikacijos

PISA 2015 rezultatų pristatymas

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/10/

IEA PIRLS

PIRLS (Progress in International Reading Literacy Study) – Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas.

Šį tyrimą organizuoja IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) – Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija.

Tyrimu PIRLS nagrinėjami 4 klasės mokinių skaitymo pasiekimai ir ketvirtokų patirtis mokantis skaityti namuose bei mokykloje.

Tyrimo programoje išskiriami trys skaitymo aspektai.

  1. Skaitymo tikslai:
    • skaitymas siekiant įgyti literatūrinės patirties;
    • skaitymas siekiant gauti ir panaudoti informaciją.
  2. Teksto suvokimo procesai (gebėjimai):
    • sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją;
    • daryti tiesiogines išvadas;
    • interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją;
    • ištirti ir įvertinti turinį bei detales.
  3. Požiūris į skaitymą, su skaitymu susiję įpročiai.

Tyrime naudojami testų sąsiuviniai, moksleivių, tėvų arba globėjų, mokytojų ir mokyklos klausimynai. Pradedant 2001 metais, tyrimo PIRLS ciklas vyksta kas 5 metus. 2016 m. tyrimo cikle dalyvavo 4317 ketvirtų klasių mokinių iš 195 bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat mokinių tėvai, mokytojai ir mokyklų direktoriai.

Tyrimo tarptautinis interneto tinklapis: http://www.pirls.org. Jame galite rasti PIRLS tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas bei technines ataskaitas, visų šalių rezultatų duomenų bazes, kitas publikacijas.

Leidiniai ir publikacijos

2016 m. tyrimo PIRLS rezultatų pristatymas

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/27/

Išleistas tarptautinio tyrimo PIRLS 2016 užduočių pavyzdžių leidinys

Jau galite susipažinti ir naudotis 2016 m. tarptautinio tyrimo PIRLS atvirų užduočių leidiniu: PIRLS 2016 skaitymo gebėjimus tikrinančių užduočių pavyzdžiai: 4 klasė“. Šiame leidinyje rasite užduotis, jų vertinimo instrukcijas ir įvairią statistinę informaciją apie tai, kaip Lietuvos bei kitų šalių mokiniams sekėsi atlikti įvairias skaitymo gebėjimų užduotis.

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/naujienos/849/

Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį, rodo naujausias tyrimas

Kaip parodė  paskelbtas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją ir mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai).
Plačiau…

2017 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai Lietuvoje

2017 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai Lietuvoje

  Rezultatai savivaldybėse Rezultatai skirtingo tipo mokyklose Rezultatai mokyklose Rezultatai profesinėse mokyklose
Lietuvių kalba ir literatūra PDF PDF PDF PDF

2017 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų statistinės analizės

Lietuvių kalba ir literatūra PDF

 

Informacijos šaltinis: www.nec.lt