Pagrindinis ugdymas

M. Darškus Kaip vyskupas Motiejus Valančius kalba apie darbštumą nūdienos lietuviui

Motiejus Valančius. Šaltinis: epaveldas.lt

Vyskupo Motiejaus Valančiaus asmuo tūlam tautiečiui asocijuojasi su daugeliu įvairiausių Lietuvai svarbių reiškinių. Tai – ir įtraukios pasakėčios, vaikystę praturtinusios smagiais Palangos Juzės ir Mikės Melagėlio personažais, ir pasididžiavimą keliantys istoriniai faktai apie blaivybės judėjimo sėkmę ir mastą, ir lituanistikos mokslininkų pabrėžiama leidybinės vyskupo veiklos svarba lietuvių kalbos puoselėjimui. Dėl šios asmenybės vykdytos veiklos Lietuvai sunkiu carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, Žemaitijos vyskupijoje dirbę kunigai galėjo iš esmės pasiūlyti atsvarą Lietuvos rusinimo politikai. Vyskupas Motiejus Valančius tinkamai atpažino savo laikams keliamus iššūkius ir kryptingai panaudojo savo energiją ir talentus juos atremdamas.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-02-kaip-vyskupas-motiejus-valancius-kalba-apie-darbstuma-nudienos-lietuviui/173648

B. Laurinavičienė Pamąstymai Kalėdų rytą: tarp mito ir tikrovės

Sakoma, jog gražiausios žiemos šventės – Kūčios ir Kalėdos – geras laikas pamąstyti apie esminius būties dalykus. Arba apie ką nors romantiško. Tarkime, apie legendinę lietuvių kilmę, t. y. kiekvienam iš mokyklos laikų žinomą kunigaikščio Palemono mitą, tiksliau, naują jo interpretaciją.

Daugiau skaitykite: https://www.vz.lt/po-darbu/2018/12/25/pamastymai-kaledu-ryta-tarp-mito-ir-tikroves#ixzz5asPjz7YD

V. Girinkinkienė Adomas Mickevičius – tarp Europos ir Azijos

Adomas Mickevičius. Iš 1898 m. Varšuvoje išleisto jubiliejinio leidinio „Adam Mickiewicz. Upominek jubileuszowy“. LMAVB.

Kviečiame skaityti: http://literaturairmenas.lt/langas/vida-girininkiene-adomas-mickevicius-tarp-europos-ir-azijos?fbclid=IwAR1UcAPeeCAkrhOqUWxSgqGWXOKzZ9BT94n2uyXhrb9QxcOCn7NbCxON724

LRT laida „Gyvoji istorija“ apie Simoną Daukantą

Gyvoji istorija – ar S. Daukantas šių dienų herojus? Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį? Turbūt apie tai pirmiausia ir norisi pakalbėti atvertus naujausią studiją „Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834“. Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas. Rašybos analizė leidžia plačiau kalbėti apie Daukanto lietuvių kalbos politiką- Daukantui labiau rūpėjo lietuvių kalbos būklė, statusas. Lietuvių kalba jam rodė tautos galybę, kalba buvo konkreti tautos politikos priemonė. Tačiau ar aktualus Simonas Daukantas mūsų visuomenei? Apie tai kalbame su studijos autoriumi prof. Giedriumi Subačiumi. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Laidos „Gyvoji istorija“ įrašas

Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013708592/gyvoji-istorija-2018-12-16-14-05?fbclid=IwAR3VDw65nz5jwjhXYYX56xMRLXFFjr-nmejm9Bkhx7pjQnS8fqr74T6EH-Y#

V. Girininkienė Simono Daukanto epocha

Šis rašinys skiriamas ne Simono Daukanto biografijai, o išskirtiniams jos momentams, kuriuos galima suvokti tik per epochos prizmę. Epocha pavergtoje šalyje visada buvo įvairialypė: vienais atvejais ji skatino priešintis, kitais – prisitaikyti. Tad kuriantis žmogus turėjo gyventi dvilypį gyvenimą: vienoks buvo vidinis, kitoks – išorinis gyvenimas.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Istorija/simono-daukanto-epocha/277992?fbclid=IwAR3je82vJMePyJmT49mNGxbANcdUaer7kURtol2WHDFzmbrJkNoNt6sQ9tg

Virtuali paroda „Reformacijai – 500“

LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Reformacijai – 500“.  Joje pristatomi LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi dokumentai, atskleidžiantys Reformacijos priešistorę, pasakojantys apie Martiną Liuterį ir jo amžininkus, Mikalojų Radvilą Juodąjį ir Brastos (Radvilų) Bibliją, apimantys liuteronybės plėtrą Mažojoje Lietuvoje bei Reformaciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Plačiau…

D. Puslys „Lietuva, Tėvyne mano“. Adomo Mickevičiaus pėdsakais

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

„Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada. Poetas stovėjo tarp nueinančios kartos ir mūsų. Prieš jiems mirštant, jis juos matė, tačiau jų šiandien nebėra. Būtent tai yra epinis požiūrio taškas. Mickevičius savo užduotį atliko meistriškai: jau mirusiųjų kartą jis pavertė nemirtinga ir ji daugiau niekada nepasitrauks… „Ponas Tadas“ yra tikras epas. Nieko daugiau nebepridursi, o ir nereikia“, – taip rašė vienas žymiausių literatūrinių Adomo Mickevičiaus pasekėjų Zygmuntas Krasinskis. Neseniai Valdovų rūmuose duris atvėrusi paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ yra paskata dar kartą pažvelgti į poeto asmenybę ir jos pėdsakus sostinėje Vilniuje.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-10-lietuva-tevyne-mano-adomo-mickeviciaus-pedsakais/173263

Interneto svetainė „Senieji raštai“ papildyta lietuviškais XVI–XIX a. Biblijos tekstais

LKI Raštijos paveldo tyrimų centre kuriama interneto svetainė „Senieji raštai“ 2018 m. praturtėjo naujais šaltiniais. Didžiausias šiųmetis turtas – lietuviški XVI–XIX a. Biblijos tekstai. Internetinius Biblijos leidinius sudaro perrašas ir dvi žodžių formų konkordancijos, leidžiančios greitai surasti reikiamus žodžius. Internetiniai leidiniai parengti pagal projektą Lietuviškos XVI–XIX a. Biblijos istorija (vadovas dr. Mindaugas Šinkūnas), remtą Lietuvos mokslo tarybos.

Svarbiausia ir labiausiai geista – Jono Bretkūno Biblija. Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta Biblija – pradėta Labguvoje (1579) ir baigta Karaliaučiuje (1590). Jos aštuonių tomų rankraštis dabar saugomas Berlyne, Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve. Į svetainę šiuo metu įkelta 11 Senojo Testamento knygų: Izaijo, Jeremijo, Ezechielio, Danieliaus, Raudų, 1 ir 2 Metraščių, Jobo, Patarlių, Mokytojo ir Giesmių giesmė. Taigi Bretkūno Biblijos kelias į interneto erdves jau prasidėjo.

Jono Bretkūno Biblija: Senasis Testamentas. Nuotrauka Onos Aleknavičienės.

Pirmoji spausdinta visa lietuviška Biblija taip pat jau mūsų svetainėje. Ji buvo išleista 1735 m. Karaliaučiuje ir tradiciškai vadinama Kvanto Biblija. Jonas Jokūbas Kvantas (Johann Jakob Quandt) – ne tik šios Biblijos, bet ir Naujojo Testamento (1727) bei Psalmyno (1728) leidimo organizatorius. Šių lituanistikos šaltinių tekstai šiemet irgi paskelbti. Prie jų šliejasi ir 1816 m. Vilniuje išėjęs katalikų Naujasis Įstatymas, vadinamas Giedraičio Naujuoju Testamentu. Kiek anksčiau į svetainę įkeltas 1701 m. Naujasis Testamentas, vadinamas Bitnerio Naujuoju Testamentu, bei Jono Rėzos Psalteras Dovydo(1625).

KAS rašyta Biblijoje apie Dievą, žmogų ir Visatą lietuviškai nuo XVI iki XIX a., jau galima skaityti internete www.lki.lt/seniejirastai/. KAIP rašyta, galima tirti pasitelkiant programinę analizę ir tai daryti neskubant bet kuriame pasaulio taške.

Dr. Ona Aleknavičienė

Informaciojos šaltinis: http://lki.lt/ltinterneto-svetaine-senieji-rastai-papildyta-lietuviskais-xvixix-a.-biblijos-tekstais/

M. Kvietkauskas Kasetė atminčiai atgauti

Šį rudenį kartu su Vilniaus universiteto literatūros ir medijų studentais nutarėme savo seminare panagrinėti Justino Marcinkevičiaus kūrybos vertinimus, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus nerimstančią polemiką dėl jo kūrybos prasmių, vaidmens sovietmečiu ir Sąjūdžio laikais.

Dabartiniai studentai net norėdami neatsimintų tų debatų pradžios – ginčai dėl Marcinkevičiaus prasidėjo 1991-aisiais, dar prieš jiems gimstant. Daug ką miglotai pamenu ir aš pats – tiktai bendrą anuometinės televizijos laidos „Krantas“ sukeltą skandalą, spaudoje kilusią vėtrą dėl kaltinimo, esą Marcinkevičius, rašydamas savo apysaką „Pušis, kuri juokėsi“, bendradarbiavęs su KGB, pasinaudojęs saugumo surinkta medžiaga apie antisovietiškai nusiteikusį jaunimą, kurio rate buvo Tomas Venclova, Aleksandras Štromas, Juozas Tumelis. Lyg tą sprogstamąją laidą mačiau, lyg nemačiau. Lyg ir tvyro atmintyje jos įspūdis, bet gal jis susidarytas vėliau, iš daugybės skaitytų poleminių tekstų? Norėdamas šiandienos jaunimui paaiškinti, kas tuomet įvyko, kodėl toji byla vis atsinaujina it neturėtų senaties termino, privalau rasti pirminį šaltinį – aną „Kranto“ laidą, jos įrašą. Lengva ranka pažadu studentams, kad jį gausiu, seminare kartu peržiūrėsime ir aptarsime – juk ši istorinė laida, dėl kurios buvo tiek diskutuota, kuri net buvo pavadinta lietuviškuoju „Niurnbergo procesu“, tikrai turi būti saugoma valstybės archyvuose.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-26-kasete-atminciai-atgauti/173038

Vytautas V. Landsbergis: „Žodis šiandien stoja į kovą su vaizdu“

Asmeninio archyvo nuotr. / Vytautas V.Landsbergis

Režisierius, rašytojas, leidyklos įkūrėjas Vytautas V.Landsbergis sako pasakų rašyti niekuomet neplanavęs. Tačiau, kaip dažnai nutinka, gyvenimas padiktuoja savas taisykles, šiandien be rašymo Vytautas save sunkiai įsivaizduoja.

Apie patirtis, apie tai, kaip žinojimas keičia nežinojimą ir atvirkščiai, apie kūrybiškumo reikšmę vaikystėje ir paauglystėje Vytautas pasakos gruodžio pradžioje jaunimo literatūros festivalyje „Vaikų Kalėdų sala“, o žiniasklaidai išplatintame interviu dalijasi mintimis, kodėl jam būtų sunku gyventi be pasakų. Plačiau…