Pagrindinis ugdymas

Nijolės Sadūnaitės gyvenimas archyvinėse nuotraukose


Nijolė Felicija Sadūnaitė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR ministrų tarybos tardymo izoliatoriuje. Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka.

Laisvės gynėja, politinė kalinė, viena ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolė Sadūnaitė, liepos mėn. 22 d. minėjo savo 80-ąjį jubiliejų.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-23-nijoles-sadunaites-gyvenimas-archyvinese-nuotraukose/170970

Edita Lansbergienė: „Gyvenu su Binkiu. Jo malkinėje“

Mažame Papilio miestelyje netoli Biržų atvėrusi namo, kuriame mokytojavo poetas Kazys Binkis (1893–1942), duris literatūros mokytoja Edita Lansbergienė apie savo literatūrinį „sugyventinį“ pasakojo kaip apie seną gerą pažįstamą, su kuriuo tarsi įsikūrusi jo malkinėje. Šiame name eksponuojamas poeto nuotraukas papildantys Editos pasakojimai, regis, neleidžia išblėsti K. Binkio dvasiai.

E.Landsbergienė

Edita Lansbergienė Papilyje gyvena name, kuriame gyveno ir mokytojavo Kazys Binkis. Jo poezijos gerbėja dėvi marškinėlius su eilute iš „Šimto pavasarių“: „Bus ir pas mus Eldorado.“ Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/edita-lansbergiene-gyvenu-su-binkiu-jo-malkineje-/267048

Kūrybinis J. R. R. Tolkieno genijus

Birželio pradžioje vienoje Oksfordo universiteto bibliotekų atidaryta paroda „Tolkienas – Viduržemio kūrėjas“. Tai kelionė į kūrėjo pasaulį ir jo įvairiopą palikimą. Tolkienas buvo ne tik šio universiteto profesorius, lingvistas, rašytojas, bet ir mylintis vyras, tėvas. Parodoje atskleidžiama ir menkiau pažinta Tolkieno vizualiosios kūrybos pusė. Joje eksponuojami rankraščiai, laiškai, piešiniai, reti jam priklausę daiktai, nuotraukos. Iš viso – 200 objektų, iš kurių 60 nebuvo eksponuoti anksčiau.

J. R. R. Tolkienas dirba prie stalo. Tolkien Trust nuotrauka

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-21-kurybinis-j-r-r-tolkieno-genijus/170506

M. Karalius J. Žilinskas: „YouTube“ gali parodyti, kaip veikia daiktai. Kaip veikia žmogus – gali parodyti tik knyga“

Luko Balandžio / 15min nuotr. / Justinas Žilinskas

Knyga, greičiausiai, ilgainiui taps aukštesnės socialinės klasės požymiu, nes reikalauja daug laiko – taip mano rašytojas, teisininkas Justinas Žilinskas. „Jei „YouTube“ mums gali parodyti, kaip veikia daiktai, kaip veikia žmogus – mums gali parodyti tik knyga“, – mintį tęsia rašytojas, kuris kuris yra didelis fantastikos žanro gerbėjas, nors, kaip pats prisipažįsta, skaito bene visų žanrų knygas. „Išskyrus kulinarines“, – juokiasi J.Žilinskas. Plačiau…

Virtuali paroda Šaltas 1948-ųjų pavasaris

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, įvairūs dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. darytos į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą ištremtų Lietuvos gyventojų fotonuotraukos.

Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.

Kviečiame apsilankyti.

Informacijos šaltinis: https://www.archyvai.lt/lt/lya/saltas-1948-uju-pavasaris.html

Penkios gyvenimiškos Mažojo Princo pamokos

Kodėl knyga „Mažasis princas“ taip mylima milijonų skaitytojų visame pasaulyje? Galbūt dėl to, kad Mažasis princas kalba ir gyvena taip, kaip daugelis iš mūsų trokštame? Išmintingos Mažojo princo ir jo autoriaus Antuano de Sent-Egziuperi mintys paplito po pasaulį kaip citatos ir įkvepia mus gyventi tikriau. Šio straipsnio autoriai išrinko penkias gyvenimo pamokas iš šios knygos, kurių nauda įrodyta moksliškai. Plačiau…

R. Garškaitė J. R. R. Tolkieno populiarumo paslaptis

Jau daugiau nei šešiasdešimt metų „Žiedų valdovas“ – viena skaitomiausių knygų pasaulyje. Kataliko, Oksfordo profesoriaus, Pirmojo pasaulinio karo veterano sukurtas mitas mėgstamas pačių įvairiausių pažiūrų žmonių, nepaisant ilgų aprašymų ir gausybės išgalvotų vardų bei vietovardžių. Kokia J. R. R. Tolkieno kūrybos paslaptis?

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-12-j-r-r-tolkieno-populiarumo-paslaptis/169875

I. Petraitienė Su M. Valančiaus „Vaikų knygele“ šiandien

                                                                                              „Vaikų knygelės“ iliustracija

Sukanka 150 metų, kai 1868-aisiais, praėjus ketveriems metams nuo lietuviškos spaudos draudimo, Tilžėje buvo išleistas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus Kaune parašytas pirmas Lietuvoje vaikams skirtas kūrinys „Vaikų knygelė“, iki XX a. pradžios kartų kartoms buvusi gyvenimo pažinimo „elementoriumi“. Bibliografams žinoma trylika Lietuvos ir užsienio bibliotekose esančių 1868 m. leistų „Vaikų knygelės“ egzempliorių. Nors apsakymų siužetai iš XIX a. gyvenimo, bet vertybių kėlimas, minties tikslumas aktualus ir XXI a. skaitytojui.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-09-su-m-valanciaus-vaiku-knygele-siandien/169807

Spausdinimo lotyniškomis raidėmis draudimas buvo neteisėtas 40 metų

„Caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Daugiau nebuvo persekiojimo, Vyriausybė parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir šitai pasirašė imperatorius. Taip viskas buvo teisiškai užbaigta: 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje, o 1903 m. gegužės 3 d.  Povilo Višinskio byloje patvirtinta, draudimas spausdinti lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis. Jis kalbėjosi su bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku.

„Lietuvos visuomenėje visiškai nėra žinoma, kad spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimas buvo laimėtas teisiniu būdu civilinėse ir teisiamosiose bylose, – teigė L. Ragauskis. – Realiai pagrindas panaikinti spaudos draudimą buvo grynai teisinis. Ir tuo metu Vyriausybė ir valstybinė administracija buvo įsprausta į kampą teisinėmis priemonėmis, – jie turėjo įforminti jau tiktai įvykusį faktą, o šiuo atveju prisidėjo teisininkai, advokatai, advokatų padėjėjai.“ Plačiau…

K. Bradūnas Lietuviškumas visuotinume

                                           Kazys Bradūnas (1917-2009). LR Seimo archyvo nuotrauka.

Kazio Bradūno straipsnis „Lietuviškumas visuotinume“ spausdinamas iš knygos „Kertinė paraštė: Literatūros ir kultūros kritika bei publicistika“ (Vilnius: „Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas“, 2017 m., sudarė Gediminas Mikelaitis).

Su nedidelio procento išimtimis esame katalikiška tauta. Ir šio, vieno iš būdingiausių, mūsų tautos bruožų tik sąmoningai užsimerkus galima nepastebėti. Norim ar nenorim, per septynis šimtus metų katalikybė lietuviui yra virtusi ne vien religinio, bet ir tautinio jo portreto spalva. Ir tokia spalva, kuri labiausiai išsilaikė savo stiprumu padėdama ir kitoms spalvoms nenublukti, kada įvairių okupacijų laikotarpiais įsibrovėlių vis būdavo mėginama šį portretą „restauruoti“ savuoju stiliumi.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-03-lietuviskumas-visuotinume/169725