Pagrindinis ugdymas

E. Gerdvilienė Vytautė Žilinskaitė: kuriu protu ir širdimi

Asmeninio archyvo nuotrauka

Jos kūryboje dera lengvos humoreskos ir gilūs, daugiasluoksniai kūriniai vaikams, išspaudžiantys ašarą ne vienam suaugusiąjam. Rašytojos, prozininkės, humoristės Vytautės Žilinskaitės pristatinėti nereikia. O ir nedrąsu – kad apibūdinant neprasprūstų kuris nors tokios turtingos ir daugiabriaunės kūrybos aspektas. Autorei šiemet sukaks 88-eri. Jos kūrybą skaito jau kelintos kartos skaitytojai. Parašyta begalė kūrinių, išgyventa visokiausių patirčių.
„Mažiesiems rašyti įdomiau ir prasmingiau, iš jų gali laukti stebuklų, gali tikėti, kad iš mažo grūdelio vėliau sulapos didelis gėrio medis“ – yra sakiusi rašytoja. Ir mūsų pokalbio rėmai išsiplečia iki viso pasaulio…

Astridos Lindgren kelias iki pasaulinio garso rašytojos šlovės

Kadras iš rež. Pernille Fischer Christensen filmo „Astridos Lindgren jaunystė“ („Unga Astrid“, Švedija, Danija, 2018 m.).

„Ak, kaip aš pavargau nuo tos Astridos Lindgren!“ – šiuos žodžius ištarė ne kas kitas, o ta pati pasaulinio garso rašytoja Astrida Lindgren. Būtent jos vardą kartu su garsiojo režisieriaus Ingmaro Bergmano dažniausiai pamini švedai, kai jų užklausia apie žymiausius šalies žmones. Tačiau buvo laikas, kai jos vardas nebuvo žinomas taip plačiai, ir pati rašytoja nenumanė, kad kada ištars tokius žodžius. Astridos laukė ilgas kelias iki populiariausios visų laikų Švedijos moters titulo. Lapkričio 14 d. švedų rašytojai turėjo sueiti 111 metų, tad ta proga prisiminkime, kokia buvo jos kelionė.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-12-astridos-lindgren-kelias-iki-pasaulinio-garso-rasytojos-sloves/172798

R. Baškienė Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė

Marija Alseikaitė Gimbutienė. Nežinomas fotografas. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.www.limis.lt, inv.nr.MLLM F1 16267

Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-08-atradusi-laiko-zenklus-marija-gimbutiene/172735

M. Gailius Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.

Kodėl šis universalus lietuvybės darbininkas, kurio minimos 225-osios gimimo metinės, šiais laikais dar ne iki galo suprantamas, teiraujamės Daukanto tyrinėtojo, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriaus Giedriaus Subačiaus. Šią savaitę nacionalinėje bibliotekoje mokslininkas kviečia į viešą paskaitą apie Daukantą. Kartu bus atidaroma Daukanto rankraščių paroda iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondų. Plačiau…

Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Plačiau…

Nijolės Sadūnaitės gyvenimas archyvinėse nuotraukose


Nijolė Felicija Sadūnaitė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR ministrų tarybos tardymo izoliatoriuje. Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka.

Laisvės gynėja, politinė kalinė, viena ryškiausių pasipriešinimo sovietiniam režimui simbolių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Nijolė Sadūnaitė, liepos mėn. 22 d. minėjo savo 80-ąjį jubiliejų.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-07-23-nijoles-sadunaites-gyvenimas-archyvinese-nuotraukose/170970

Edita Lansbergienė: „Gyvenu su Binkiu. Jo malkinėje“

Mažame Papilio miestelyje netoli Biržų atvėrusi namo, kuriame mokytojavo poetas Kazys Binkis (1893–1942), duris literatūros mokytoja Edita Lansbergienė apie savo literatūrinį „sugyventinį“ pasakojo kaip apie seną gerą pažįstamą, su kuriuo tarsi įsikūrusi jo malkinėje. Šiame name eksponuojamas poeto nuotraukas papildantys Editos pasakojimai, regis, neleidžia išblėsti K. Binkio dvasiai.

E.Landsbergienė

Edita Lansbergienė Papilyje gyvena name, kuriame gyveno ir mokytojavo Kazys Binkis. Jo poezijos gerbėja dėvi marškinėlius su eilute iš „Šimto pavasarių“: „Bus ir pas mus Eldorado.“ Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/edita-lansbergiene-gyvenu-su-binkiu-jo-malkineje-/267048

Kūrybinis J. R. R. Tolkieno genijus

Birželio pradžioje vienoje Oksfordo universiteto bibliotekų atidaryta paroda „Tolkienas – Viduržemio kūrėjas“. Tai kelionė į kūrėjo pasaulį ir jo įvairiopą palikimą. Tolkienas buvo ne tik šio universiteto profesorius, lingvistas, rašytojas, bet ir mylintis vyras, tėvas. Parodoje atskleidžiama ir menkiau pažinta Tolkieno vizualiosios kūrybos pusė. Joje eksponuojami rankraščiai, laiškai, piešiniai, reti jam priklausę daiktai, nuotraukos. Iš viso – 200 objektų, iš kurių 60 nebuvo eksponuoti anksčiau.

J. R. R. Tolkienas dirba prie stalo. Tolkien Trust nuotrauka

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-06-21-kurybinis-j-r-r-tolkieno-genijus/170506

M. Karalius J. Žilinskas: „YouTube“ gali parodyti, kaip veikia daiktai. Kaip veikia žmogus – gali parodyti tik knyga“

Luko Balandžio / 15min nuotr. / Justinas Žilinskas

Knyga, greičiausiai, ilgainiui taps aukštesnės socialinės klasės požymiu, nes reikalauja daug laiko – taip mano rašytojas, teisininkas Justinas Žilinskas. „Jei „YouTube“ mums gali parodyti, kaip veikia daiktai, kaip veikia žmogus – mums gali parodyti tik knyga“, – mintį tęsia rašytojas, kuris kuris yra didelis fantastikos žanro gerbėjas, nors, kaip pats prisipažįsta, skaito bene visų žanrų knygas. „Išskyrus kulinarines“, – juokiasi J.Žilinskas. Plačiau…

Virtuali paroda Šaltas 1948-ųjų pavasaris

Šiemet sukanka 70 metų nuo 1948 m. gegužės 22‒23 d. sovietų valdžios įvykdytos didžiausios Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos „Vesna“ („Pavasaris“), per kurią į tolimus, atšiauraus klimato SSRS regionus buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų beveik 11 tūkst. vaikų, apie 16 tūkst. moterų, 5 tūkst. vyresnių nei 60 metų. Nepaisant to, kad didelę dalį tremtinių sudarė moterys, vaikai ir senoliai, operacijai „Vesna“ vykdyti buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos, kurias sudarė beveik 40 tūkst. pasienio ir vidaus kariuomenės kariškių, valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijų pareigūnų, sovietinio-partinio aktyvo narių bei stribų.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi Lietuvos gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, įvairūs dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio, Kazio Vilimo ir kt. darytos į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą ištremtų Lietuvos gyventojų fotonuotraukos.

Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose.

Kviečiame apsilankyti.

Informacijos šaltinis: https://www.archyvai.lt/lt/lya/saltas-1948-uju-pavasaris.html