Kviečiame skaityti: http://literaturairmenas.lt/langas/vida-girininkiene-adomas-mickevicius-tarp-europos-ir-azijos?fbclid=IwAR1UcAPeeCAkrhOqUWxSgqGWXOKzZ9BT94n2uyXhrb9QxcOCn7NbCxON724
Autoriaus įrašai admin – Page 53
D. Puslys Cz. Miloszo namų patriotizmas
2018-12-27
Poetas Czeslawas Miloszas.
„Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti, / Ilgos buvo mylios, tačiau stūmė mane atgal it šachmatų figūrą“, – 1963 metais Berklyje (JAV) užrašytame eilėraštyje apie Vilniaus miestą liudijo Czeslawas Miloszas. „Ne, niekuomet neseksiu tais, kurie užtrina pėdsakus, išsižada savo praeities ir yra mirę, nors pasitelkę proto ekvilibristiką, vaidina esą gyvi. Mano šaknys yra ten, Rytuose, ir tai yra aksioma“, – pridūrė poetas savo „Gimtojoje Europoje“. Cz. Miloszo kūryba liudija tai, kokią svarbą greitai ir kartais nenuspėjamai žiauriai kintančiame pasaulyje turi šaknys, namai, tėvynė.
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-22-cz-miloszo-namu-patriotizmas/173491?fbclid=IwAR2Ca1MUyGeivpbPFB08xLE4lF6rfqZPJCc5duoQiLxE_7MeSvtn-tnKSnA
Vakaras „Kelios valandos iki Naujųjų “
2018-12-27
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia paskutinį šių Lietuvai jubiliejinių metų sekmadienį praleisti visiems kartu – pagerbti Vinco Kudirkos atminimą ir paminėti „Tautiškos giesmės“ autoriaus 160-ąjį gimtadienį (gimė 1858 m. gruodžio 31 d.).
Susitikimo iniciatorių nuomone, tai bus puiki proga, palydint senuosius, kaip sakė V. Kudirka, „padaryti rokundą“ ir išgirsti, „ką per ištisus praėjusius metus padarėme gera“.
Šventiniame renginyje dalyvaus skaitę ir tyrinėję V. Kudirkos paveldą, biografiją, veiklų kontekstą: prof. Vytautas Landsbergis, prof. dr. Regina Koženiauskienė, prof. dr. Andrius Vaišnys.
Skambės varpininko publicistika. Nuotaiką kurs ir Balio Dvariono muzikos mokyklos fortepijono klasės mokiniai.
Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
Nestodamas, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
Tu nesupelytum ir neitum į kapą
Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs.
Informacijos šaltinis: https://www.lnb.lt/naujienos/3777-gruodzio-30-d-vakaras-kelios-valandos-iki-naujuju
Nesu nei literatūrologas, nei kritikas, nei menotyrininkas, nei kultūros reikalus sprendžiančių tarybų ir komisijų narys, nei savamokslis ekonomistas ar socialinių problemų gvildentojas, nei knygų leidėjas, nei smalsus toliaregis žurnalistas, nei Žemės registro valdininkas (neturiu net siauros morkų ar česnakų lysvės), tad triūsliai darbuojuos paisydamas tik sinusų užgultos savo nosies.
Daugiau skaitykite: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/12/17/news/leonardas-gutauskas-gal-lietuviu-lemtis-buti-tylesniems-uz-zole–8566741/
Prof. Irena Smetonienė: nebūtume išlaikę archajiškos kalbos, jeigu nebūtume buvę tokie tinginiai
2018-12-27
Prieš 30 metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną, Sąjūdžio ir visuomenės spaudimu LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometinė sovietinė Konstitucija papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šia iškilia proga – pokalbis su dr. Irena Smetoniene, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesore, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pirmininkavusia 2002–2012 metais.
„Negi iš tikrųjų esame tokia mulkių tauta, kad nesugebėtume suvokti, kas yra kalbos kokybė? Taip, dabar Kalbos inspekcija jau nebebaudžia, tik surašo nurodymus. Bet viskas turi prasidėti nuo šeimos, nuo mokyklos, aiškinant, kad gėda padaryti, tarkime, dvejybinio linksnio klaidą, nes tai yra mūsų sistemos pagrindas, – pokalbyje portalui Bernardinai.lt teigė prof. I. Smetonienė. – Nuo mažens turi būti įkalta: prasižioji kalbėti – turi būti kokybė. Toks turėtų būti sąmoningumas. Atsakomybė už tai, kaip kalbi.“
Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-17-prof-i-smetoniene-nebutume-islaike-archajiskos-kalbos-jeigu-nebutume-buve-tokie-tinginiai/173380
Gyvoji istorija – ar S. Daukantas šių dienų herojus? Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį? Turbūt apie tai pirmiausia ir norisi pakalbėti atvertus naujausią studiją „Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834“. Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas. Rašybos analizė leidžia plačiau kalbėti apie Daukanto lietuvių kalbos politiką- Daukantui labiau rūpėjo lietuvių kalbos būklė, statusas. Lietuvių kalba jam rodė tautos galybę, kalba buvo konkreti tautos politikos priemonė. Tačiau ar aktualus Simonas Daukantas mūsų visuomenei? Apie tai kalbame su studijos autoriumi prof. Giedriumi Subačiumi. Laidos vedėja Inga Berulienė.
Laidos „Gyvoji istorija“ įrašas
Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013708592/gyvoji-istorija-2018-12-16-14-05?fbclid=IwAR3VDw65nz5jwjhXYYX56xMRLXFFjr-nmejm9Bkhx7pjQnS8fqr74T6EH-Y#
V. Girininkienė Simono Daukanto epocha
2018-12-27
Šis rašinys skiriamas ne Simono Daukanto biografijai, o išskirtiniams jos momentams, kuriuos galima suvokti tik per epochos prizmę. Epocha pavergtoje šalyje visada buvo įvairialypė: vienais atvejais ji skatino priešintis, kitais – prisitaikyti. Tad kuriantis žmogus turėjo gyventi dvilypį gyvenimą: vienoks buvo vidinis, kitoks – išorinis gyvenimas.
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Istorija/simono-daukanto-epocha/277992?fbclid=IwAR3je82vJMePyJmT49mNGxbANcdUaer7kURtol2WHDFzmbrJkNoNt6sQ9tg
„Aš gimiau 1947 metais, beje, sausio tryliktą. Mano tėvai buvo mokytojai, baigę Klaipėdos Pedagoginį institutą prieš pat karą. Tėvas dėstė logiką, psichologija, matematika, vėliau vokiečių kalbą. Mama geografiją. Tėvai susituokė 1945 metais Kaune. Mano kambary ant sienos tebekabo kunigo jiems dovanotas bareljefas su Kristaus galva. Nepasakysi, kad meno vertybė, bet ir ne kičas. Ilgus metus jis dulkėjo to paties ąžuolinio rašomojo stalčiaus, už kuri štai rašau, stalčiuje. Buvau krikštytas net trimis vardais – Jurgis Feliksas Vilnius. Mat Vilniuje tėvai praleido keletą karo metų. Deja, likau „tik Jurgis“. Du vardus man išbraukė, kai darė pirmąjį sovietinį pasą. „Kam tau, vaikeli, tiek vardų?“, sakė kažkokia pasų stalo tetulė, „Sumokėk keturias kapeikas ir du išbrauksime!“ – taip yra rašęs vienas žymiausių Nepriklausomybės laikotarpio rašytojų Jurgis Kunčinas miręs 2002 metų gruodžio 13 d. Vilniuje.
Daugiau skaitykite: http://8diena.lt/2018/12/13/jurgis-kuncinas-autentiskas-savojo-laiko-liudytojas/?fbclid=IwAR1s6DRKqi6GG9L-SEU6LG6lO9-oxAwTaaLyEXT2bYPnwdQzmtAn8NWmEgQ
Naujai susikūrusi Stambulo lituanistinė mokyklėlė „Gilė“ mielai dalinasi savo įspūdžiais ir akimirkomis iš pirmosios pamokos, į kurią susirinko gausus būrys mažylių.
Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/GlobaliLietuva/?hc_ref=PAGES_TIMELINE
Skelbiamas konkursas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektams finansuoti 2019 m.
Paieška svetainėje
| Išsilavinimas – geriausias apsirūpinimas senatvei.
Aristotelis |
Lituanistika mokykloje
© 2026 Ugdymo plėtotės centras
© 2026 Ugdymo plėtotės centras