Žiniasklaidoje – Page 59

Nacionalinio diktanto tekstas – 2017. Alvydas Šlepikas, „Bedugnė“

Naktį pasnigo, miškas nubalo. Nendrės, juosiančios ežerėlį, buvo tarytum paslaptingi hieroglifai, kaligrafo įrėžti į tylą, neperskaitomi, todėl nebylūs. Tik du didžiuliai krankliai vartėsi, žaidė ore vis sugrumėdami toli girdimais balsais. Miškas stovėjo tarytum rikiuotė baltų ir juodų pėstininkų. Ežero vanduo buvo juodas ir slėpė bedugnę. Lygaus paviršiaus nežeidė net menkiausias vėjelis, tik tamsiajame veidrody atsispindėjo pakibęs (tiesiai pačiame paveikslo viduryje) plaštakos formos debesis.
Plačiau…

Jorge Luis Borges – apsišaukėlis ne savo valia

Jorge Luis Borges (1899–1986) – neabejotinai vienas žymiausių Lotynų Amerikos ir viso pasaulio rašytojų. Kupini fantastikos ir sapnų, ypatinga vaizduote, o kartu nesugriaunama logika išsiskiriantys J. L. Borgeso kūriniai tapo visuotinai pripažinta XX a. pasaulio literatūros klasika. Savo proza, poezija, literatūriniais bei filosofiniais esė šis mąstytojas sugebėjo praplėsti literatūros išraiškos ribas ir padarė įtaką ne vienai menininkų kartai.
Plačiau…

Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – 140

Marija Pečkauskaitė (1877 03 08–1930 07 24) daugeliui geriau žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Gimusi žemaičių bajorų šeimoje ji gavo gerą pedagoginį ir literatūrinį išsilavinimą Šveicarijoje ir tapo pedagoge bei svarbia lietuvių rašytoja.
Plačiau…

Lituanistinę praktiką Australijoje atlikusi studentė kitame pasaulio kampelyje išvydo sumažintą Lietuvą

Lietuvių filologiją Vilniaus universitete studijuojanti Živilė Miežytė prieš gerą mėnesį sugrįžo iš jau beveik rudenį pasitinkančios Australijos, kur atliko Švietimo mainų paramos fondo organizuojamą profesinę praktiką. Merginai iki šiol šypseną sukelia aplinkinių nuostaba, kai jie iš pradžių niekaip negalėjo suprasti, ką lietuvių filologijos studentė darys Australijoje. „Ši praktika buvo vienas tų dalykų, dėl kurių apskritai vertėjo studijuoti lietuvių kalbą“, – nusikvatoja ketvirtakursė.
Plačiau…

Marina Aromštam: Norėjau išmokyti savo mokinius rašyti rašinėlius, o galiausiai išmokau rašyti pati

2016 m. leidykla „Gelmės“ išleido rusų autorės Marinos Aromštam (1960 m.) knygą „Kai ilsis angelai“ (iš rusų kalbos vertė Virginija Genienė). Autorė už šią knygą pelnė Rusijos nacionalinę vaikų literatūros premiją ir daug kitų apdovanojimų. Siūlome pokalbį rašytoja, žurnaliste, pedagoge Marina Aromštam apie vaikų literatūrą ir skaitybą.
Plačiau…

Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centras kviečia mokinių, jaunimo grupes į naują edukacinę programą – konkursą ADOMO MICKEVIČIAUS KŪRYBOS ĮKVĖPTI

Programa skirta Lietuvių kalbos dienų renginių ciklui ir parengta bendradarbiaujant su Valstybine lietuvių kalbos komisija, siekiant didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją.
Iki š. m. gegužės 11 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius) vyks edukacinės programos „Adomo Mickevičiaus kūrybos įkvėpti“ edukaciniai užsiėmimai nuolatinėje ekspozicijoje „Lietuvos dailė XVI–XIX a.“. Kviečiame 7–12 klasių mokinius dalyvauti edukaciniame užsiėmime, kurio metu susipažinsime su pristatomu dailininko Valentino Vankavičiaus nutapytu Adomo Mickevičiaus portretu bei jo mylimosios Marilės Vereščakaitės atvaizdu. Aptarę poeto gyvenimo ir kūrybos epizodus bei pasirinkę trumpas Adomo Mickevičiaus poemų, poezijos ištraukas, kursime iliustracijas linoraižinio technika.
Plačiau…

Mindaugas Stasiulis šnekučiuojasi su gimnazistais apie Donelaitį

Kristijono Donelaičio aktualizavimas.
Jaunojo pedagogogo akademijos humanitarinių mokslų sesija>
Su gimnazistais apie K. Donelaitį kalbasi Mindaugas Stasiulis (LEU)
Plačiau…

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio

Rašytojo Juozo Baltušio (1909–1991) dienoraštinis palikimas, kurį sudaro kasmet nuo 1969-ųjų rašyti rankraštiniai tomai, bendrai pavadinti „Vietoj dienoraščio“, paties autoriaus išankstiniu nurodymu buvo uždraustas viešinti dar dvidešimt penkerius metus po jo mirties. Praėjus nustatytam terminui, kūrėjo dukra ir autorinių teisių paveldėtoja Rita Baltušytė maloniai suteikė leidimą susipažinti su šiais dienoraščiais, saugomais Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonduose, ir parengti publikaciją „Metų“ žurnale.
Plačiau…

Patarimai moksleiviams: kaip nugalėti viešojo kalbėjimo baimę?

Baimė – tai reakcija į tai, kas pavojinga, nežinoma ar nepažįstama. Viena dažniausiai pasitaikančių žmogaus baimių, lydinčių jį nuo pirmųjų žingsnių į mokyklą – baimė kalbėti prieš auditoriją. Ji yra kiekvieno mokinio, kuriam nedrąsu kalbėti prieš bendraklasius ar mokytojus, priešas.
Plačiau…

Antanas Terleckas. Suvokti Lietuvą: kaip Marcinkevičiaus mitas tapo politiniu?

Justinas Marcinkevičius – viena labiausiai mitologizuotų ir kanonizuotų Lietuvos istorijos figūrų, naujausių laikų Palemonas. Vertintas tiek sovietų valdžios, tiek ir visuomenės, jau po Nepriklausomybės atkūrimo išrinktas geriausiu XX a. lietuvių rašytoju, po kurio mirties Lietuvoje buvo paskelbtas dviejų dienų gedulas. Vieniems – naujosios Lietuvos kūrėjas, vedlys ir simbolis, kitiems – prisitaikėlis ar net kolaborantas.
Plačiau…