2015 m. gruodžio 24 d. sukako 75-eri metai, kai gimė lietuvių prozininkas Bronius Radzevičius (1940–1980). Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda BRONIUS RADZEVIČIUS. „Ak, gesinkite rudenio grožį, jis dilgina širdį…“
Joje išsamiai atskleidžiama B. Radzevičiaus asmenybė ir jo kūryba, pateikiant plačią biografiją ir bibliografiją. Parodoje eksponuojama rašytojo knygos, straipsniai, ikonografinė ir rankraštinė medžiaga. Parodos lankytojai turės progą paskaityti B. Radzevičiaus novelių, apsakymų, romano Priešaušrio vieškeliai fragmentų, taip pat jo artimųjų, literatūrologų, visuomenės veikėjų atsiminimų ir įžvalgų apie rašytoją.
Plačiau…

2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangoje vyko konferencija Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistams. Jos tema: „Lituanistika – gyvas mokslas. Nau­ji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“. Apie konferenciją informacijos mūsų svetainėje yra. Šįkart kviečiame skaityti Vilmantės Levanavičiūtės mintis, skelbtas „Metuose“ (2016 m., sausis).
Plačiau…

Gruodžio 24 d. rašytojui Broniui Radzevičiui būtų suėję 75. Tai doktorantės Sigitos Sipavičiūtės tekstas, kuriame ji mąsto, kas vis dar nepastebėta, kas mums nepažinta yra B. Radzevičiaus kūryboje.
Plačiau…

Turbūt niekas nesitikėjo, kad mada specialiai kalbėti ir rašyti netaisyklingai, tarkim, „duskit pavidolei“, „reikia kažką dariti“, įgaus kone epideminį mastą ir taps kliše, LRT RADIJUI sako vertėjas ir redaktorius Paulius Garbačiauskas. „Bet kad jau tapo, tai tapo. […] Iš principo visa, kas pasiekia komunikacinį tikslą, yra gerai ir netgi nevengtina. O visa kita – skonio dalykas“, – mano jis. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė priduria, kad mes labai daug ką kopijuojame ir blogiausia, kad tą darome net nejausdami. Todėl, pabrėžia ji, reikia sąmoningai kalbėti, klausyti ir turėti tam tikras nuostatas. Juk, pavyzdžiui, teisės kalba, administraciniai raštai sudaryti vien iš klišių, o jei kas labai nuo jų pavargsta, tegul skaito poeziją.
Plačiau…

Gytis Norvilas yra pareiškęs: „Poetas net be teisėjo nuosprendžio turi būti visada nuošalėje (svarbi pozicija) ir rodyti liežuvį, juoba kai pilni stadionai žiūrovų.“ Nepritapėlis gali pasitraukti iš literatūrinio žaidimo ir nerodydamas liežuvio, kad vėliau grįžtų į poeziją su savo pomirtine knyga (Antano Kalanavičiaus atvejis).
Plačiau…

Liudvikas Rėza, nors ir susitelkęs į kultūrinius procesus, gyveno savo epochos ritmu ir idealais, puikiai orientavosi naujovėse ir madose, LRT KLASIKAI, minint 240 L. Rėzos gimimo metines, pasakoja Kuršių nerijos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė. „Juk rinkti dainas Europoje irgi buvo mados reikalas – tada imta labai domėtis mažų, tuo metu „egzotinių“ tautelių, tautinių mažumų folkloru. Tačiau L. Rėzai […] reikėjo daug stengtis, kad lietuvių liaudies dainų rinkinys pasirodytų, – jis rūpinosi visais finansiniais reikalais, kreipėsi į didžiausius autoritetus, pvz., bendravo su tokiomis Europos kultūros žvaigždėmis, kaip Johannas W. Goethe, Jacobas Grimmas ir kt. Taigi L. Rėza buvo Europos kultūros elito atstovas“, – pabrėžia istorikė.
Plačiau…

Turite namuose Antano Baranausko „Anykščių šilelį“? Ar atsiverčiate jį bent kartą per metus, kai sausiui prasidėjus vis prisimenamas jo kūrėjo eilinis gimtadienis?..
Jei šiandien surinktume ir sudėtume į vieną lentyną visas skirtingas knygas, kuriose buvo išspausdintas šis geriausiai žinomas XIX a. lietuvių literatūros kūrinys, tokių leidinių susidarytų per 50. Vien tik knygų, kuriose – tik ši poema, lietuvių kalba išleista per dvi dešimtis. Ir Nepriklausomoje, ir sovietinėje, ir šiandieninėje Lietuvoje A. Baranausko poema vis naujoms skaitytojų kartoms siūloma visai padoriais tiražais, tad šimtametė tradicija skaityti šį kūrinį niekuomet nenutrūko.
Plačiau…

Netrukus bus vėl rengiamos brandos egzaminų užduotys, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo Nacionaliniam egzaminų centrui imtis papildomų priemonių saugant šias užduotis.Atlikę korupcijos rizikos analizę, STT specialistai nustatė, kad dar nėra pašalintos visos galimybės, leidžiančios neteisėtai anksčiau laiko paviešinti egzaminų užduotis.
Plačiau…

Visuomenės raida susijusi su kartų kaita. Sociologinės kartų teorijos autorių sociologo N. Howe ir istoriko, dramaturgo W. Strausso manymu, kartų skirtumus lemia ne žmonių amžius, bet skirtingos įvairių kartų vertybių sistemos. Susiformavusi pradinė vertybių sistema išlieka visą gyvenimą, lemia žmogaus veiklą ir elgesį.
Plačiau…

„Esu dėkinga visiems, kurie manimi įtikėjo, o labiausiai skaitytojams, kurie mane iki šiol skaito. Man tai vis dar yra kaip stebuklas. Parašai eilėraštį, net baisu sakyti, prieš keturiasdešimt metų, o jis vis dar gyvas, koks pyplys jį vis dar skaito. Šis užauga ir tą eilėraštį kartoja savo vaikams. Aišku, kad smagu. Tai yra svarbiausias akstinas kažką daryti“, – sakė beveik prieš mėnesį didelį pokštą – memuarų knygą „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“ (leidykla „Tyto alba“) – pristačiusi poetė, rašytoja, dramaturgė, scenarijų autorė Violeta Palčinskaitė.
Plačiau…