Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.
Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.
Maloniai primename, kad žurnalas „Gimtoji kalba“ yra prenumeruojamas (https://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx)
Aktyvavus nuorodą, tereikia į leidinių paieškos langelį įrašyti „Gimtoji kalba“
