Autoriaus įrašai admin

Konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“

Lietuvos Respublikos Seimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir asociacija „Lituanistų sambūris“ kviečia Lietuvos ir užsienio lituanistinio švietimo mokyklų mokytojus į konferenciją „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, kuri vyks 2019 m. rugsėjo 27–28 d.
Plačiau…

Kviečiame į lituanistų konferenciją Juodkrantėje

2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Konferencijos tikslas – atgaivinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susibūrimų nuo 1934 metų tradicijas Juodkrantėje, paminėti Baltų vienybės dieną ir aptarti mokyklinės lituanistikos aktualijas, pasidalinti gerąja patirtimi su latvių kolegomis.
Plačiau…

Išėjo 7-asis „Gimtosios kalbos“ (2019) numeris

„Gimtosios kalbos“ liepos mėnesio numeryje Rytas Tamašauskas, nagrinėdamas vienintelio Lietuvoje Minčiukų kaimo vardo kilmę, pateikia Musninkų parapijos pavardžių ir vietovardžių istorijos įdomybių. Agnė Klimaitienė lygina naršyklių „Google Chrome“ ir „Mozila Firefox“ vertimus. Lietuvių kalbos mokymo metodikos specialistas Bronius Dobrovolskis atskleidžia, ką jis laiko savo svarbiausiais mokytojais.
Laukite pašto dėžutėse, o jei nespėjote užsisakyti, tai ieškokite spaudos kioskuose!
Plačiau…

Šiandien Pasaulio lietuvių vienybės diena

PLB - Pasaulio Lietuvių Bendruomenė nuotrauka.

K. Sadauskaitė. Čekijos lituanistams dėstantis V. Šeferis: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas

Literatūrologas V. Šeferis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Dr. Vaidas Šeferis yra Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, apie kuriuos ir pasikalbėsime.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-12-cekijos-lituanistams-destantis-v-seferis-donelaicio-metai-yra-kaip-senas-seimyninis-nuotrauku-albumas/176569

R. Jonykaitė. S. Šaltenis – apie būsimą romaną, „Riešutų duoną“ ir darbą su teatro maestro E. Nekrošiumi

Rašytojas, scenaristas, signataras Saulius Šaltenis. Mildos Juknevičiūtės nuotrauka

Skaitytojų mylimas rašytojas, scenaristas, signataras SAULIUS ŠALTENIS šiuo metu intensyviai dirba prie naujo romano. Naujoje knygoje, kaip ir pastaraisiais metais pasirodžiusiuose romanuose „Žydų karalaitės dienoraštis“ ir „Demonų amžius“, S. Šaltenis kalba apie sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis gyvenančių žmonių likimus. Šįkart autoriaus akiratyje – laikai, kai griuvo komunizmas.

Kol Lietuvos skaitytojai laukia naujo S. Šaltenio romano, jo kūriniai sėkmingai pasiekia užsienio publiką. Romanas „Žydų karalaitės dienoraštis“ išleistas italų ir bulgarų kalbomis, rudenį turėtų pasirodyti ir Didžiojoje Britanijoje. Beje, Bulgarijoje ši knyga pateko į geriausių užsienio knygų penketuką.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-07-12-s-saltenis-apie-busima-romana-riesutu-duona-ir-darba-su-teatro-maestro-e-nekrosiumi/176597

„Lietuvių charta“ ir kiti Pasaulio lietuvių bendruomenės dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve

VLIK’o atstovai su Lietuvos atstovu VaÅ¡ingtone Povilu Žadeikiu ir ALT nariais.  Čikaga, 1949 m. [sausio 29–31d.]. LCVA, f. 677, ap. 1, b. 38, l. 2.VLIK’o atstovai su Lietuvos atstovu Vašingtone Povilu Žadeikiu ir ALT nariais. Čikaga, 1949 m. [sausio 29–31d.]. LCVA, f. 677, ap. 1, b. 38, l. 2.

2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šiais metais minėjome ir vieno svarbiausių Lietuvos visuomenei ir Pasaulio lietuvių bendruomenei (toliau – PLB) dokumento – „Lietuvių chartos“ – paskelbimo sukaktį. „Lietuvių charta“, sumanyta 1948 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijai kuriant PLB, dar vadinama Lietuvos diasporos „dekalogu“. Plačiau…

Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė vienas moderniausių Lietuvos išeivijos poetų, vertėjas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė – Alfonsas Čipkus). Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos literatūros ir meno archyvu pristato virtualią parodą „Radau pavasarį su vėju vaikštant po namus…“.

Paroda kviečia prisiminti šią iškilią asmenybę, pažiūrėti ir pasiklausyti dokumentų, susijusių su poeto asmeniniu gyvenimu ir kūryba. Rašytiniuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose atsispindi Alfonso Čipkaus studijų Lietuvoje detalės. Tarp dokumentų yra ir A. Čipkaus rašytas savo gyvenimo aprašymas. Garso įrašuose skamba paties A. Nykos-Niliūno skaitoma jo kūryba. Vaizdo įrašuose įamžinti pokalbiai su poetu, įvykę jo viešnagės 1998 m. Lietuvoje metu. Atskirą parodos dalį sudaro Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi jautrūs ir asmeniški A. Nykos-Niliūno ir poetės Lidijos Šimkutės laiškai vienas kitam.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

Informacijos šaltinis: http://www.archyvai.lt/lt/lcva/naujiena_2351.html

Pasaulio kalbų tyrinėtoja skatina atsipalaiduoti dėl lietuvių kalbos: nėra požymių, kad ji nyktų

Vaikų knygos/BNS nuotr.

Lietuvių kalba visada buvo jautrus objektas, suskaldęs visuomenę į dvi stovyklas. Vieni tvirtina esą jaunimas tampa vis neraštingesnis ir mieliau vartoja užsienietiškus žodžius nei lietuviškus. Kiti sako, kad į kalbą reikėtų žiūrėti kūrybiškiau.

Gaila, kad yra toks susiskaldymas tiek akademinėje erdvėje, tiek visuomenėje, LRT TELEVIZIJAI sako JAV Ročesterio universiteto dėstytoja dr. Solveiga Armoškaitė. Plačiau…

Namai visuomet lieka namais: Alfonso Nykos-Niliūno laiškai namiškiams

Šiemet liepos 15 dieną minime poeto, vertėjo, rašytojo, literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno (1919–2015) 100-ąsias gimimo metines.
Poetas buvo itin glaudžiai suaugęs su savo gimtųjų namų aplinka Nemeikščiuose, artimaisiais, apylinkės žmonėmis bei kraštovaizdžiu, nuolatiniu gamtos kismu. Visa tai sudarė jo Visatą, be šito neįsivaizdavo būties pilnatvės. Išvykęs studijuoti į Kauną, o vėliau į Vilnių, ilgėjosi namų ir nuolat mintyse klajodavo po artimas vietas, kartais, išsiilgęs, viską palikęs, staiga parvažiuodavo.
Plačiau…