Autoriaus įrašai admin

Nacionalinėje bibliotekoje startavo „Kalbos klubo“ pokalbių ciklas

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje startavo pokalbių ciklas „Kalbos klubas“, vyksiantis kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį. Klubo pokalbiais norima diskutuoti apie tai, kas yra kalba, kokias funkcijas ji atlieka šių dienų pasaulyje, kaip kalba prisidedama prie gerovės kūrimo.

Intriguojanti pirmojo pokalbio tema „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“ sutraukė daugybę susidomėjusiųjų ir norinčiųjų diskutuoti apie kalbos reikšmę bandant pažinti ir suprasti pasaulį, dinamišką jos vaidmenį, specifinę kuriamąją galią. Pokalbyje dalyvavo rašytojas ir žurnalistas Marijus Gailius, parašęs distopiją „Oro“, filosofas Vilius Dranseika (VU, KTU), atliekantis moralės psichologijos ir eksperimentinės filosofijos tyrimus, japonologė Jurgita Ignotienė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas). Klubo svečius subūrė ir kalbino lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė (KSU).

J. Zabarskaitė papasakojo apie „Kalbos klubo“ pokalbių ciklo idėjos atsiradimą. „Apie kalbą reikėtų kalbėtis ne tik aptariant dažniausiai Lietuvoje gvildenamus klausimuss: ar reikia kalbą norminti, prižiūrėti, kažko neleisti arba atvirkščiai – kalbai galima leisti viską, esą ji yra prigimtinė vertybė, kurios nereikia reguliuoti. Šiame klube norime kalbėti apie dalykus, kurie ne mažiau, o gal net ir daugiau svarbūs“, –  klubo siekius pristatė J. Zabarskaitė. Mokslininkės teigimu, klubas neturi tikslo mokyti, redukuoti, pasakyti ar išrasti. Didžiausias siekis – visiems kartu pagalvoti apie tuos kalbos aspektus, kurie svarstomi retai.  

Pirmajame pokalbyje leistasi į diskusijas apie intriguojančius kasdienio kalbos vartojimo, reikšmės, kalbos ir mąstymo ryšio klausimus. Prelegentai svarstė, ar pasaulio suvokimas priklauso nuo to, kokia kalba jis yra pavadinamas; ar semantiniai ryšiai, jungiantys visą kalbinį pasaulį, kiekvienos kalbos yra unikalūs ar universalūs; ar specifinė kalbos kuriamoji galia susijusi su nacionaline kalba ir jos patirtimi?

Filosofas V. Dranseika dalijosi pastebėjimais, kad skirtingose kalbose visada galima aptikti tam tikrų panašumų ir skirtumų. Jo teigimu, kalbant apie panašumus ir skirtybes, sunku pasakyti, kurie skirtumai nulemti kalbos, o kurie – bendresnių istorinių reiškinių. „Galima įsivaizduoti, kad net skirtingi tos pačios kalbos vartotojai turės skirtingas semantines asociacijas. Tas pats žodis asmeninėje vartosenoje bus vartojamas kitaip. Dėsningų skirtumų galbūt galima pamatyti žvelgiant į skirtingas kultūrines grupes, skirtingo amžiaus ir kitas grupes“,  – įžvalgomis dalijosi V. Dranseika. Rašytojas M. Gailius svarstė, jog semantiniai ryšiai yra unikalūs, o juose slypi idėjos, kalbos dvasia.

Pasak V. Dranseikos, semantiniams ryšiams ir supratimui įtakos gali daryti ir kalbos gramatika. „Įvairios su objektais siejamos situacijos dažnai susijusios su gramatine gimine. Kaip poezijoje bus rašoma apie mėnulį arba saulę, nemažai priklausys nuo gramatinės giminės. Kokios mintys žmogui kils apie mėnulį, priklausys nuo lyties stereotipų, kokie stereotipai toje kultūroje susiję su vyriška ar moteriška gimine“, – kalbėjo mokslininkas.

Diskusijoje iškelta provokuojanti mintis, kad dažniausiai kalbama apie kalbos svarbą komunikacijos procese, tačiau gerokai mažiau išnagrinėtas jos sąryšis su kūrybiškumu, kuris taip pat yra labai reikšmingas. „Esu įsitikinusi, kad dabartiniais laikais, kai viską įmanoma nukopijuoti, yra tik du dalykai, kurių  neįmanoma nukopijuoti, – tai semantika ir vanduo. Turėdami ryšių sistemą, kuri nuolat juda, keičiasi, galime turėti vilčių, kad būsime kūrybingi, galėsime kurti naujus dalykus, o ne tik kurti ir generuoti tai, kas jau buvo sukurta“, – kalbėjo J. Zabarskaitė.

Pokalbyje taip pat keltas kalbos dinamiškumo, kaitos klausimas. Diskusijos dalyviai nekvestionavo gramatikos taisyklių mokymosi svarbos, tačiau vieningai sutarta, jog kalba yra komunikacijos, kūrybiškumo raiškos priemonė, todėl nereikėtų aklai bijoti klaidų, skolinių iš kitų kalbų.

Diskutuojant apie kalbos supaprastinimo galimybę (tą yra patyrusi ne viena tauta ir kalba), japonologė J. Ignotienė priminė auditorijai, kad japonų kalbą taip pat norėta supaprastinti atsisakant hieroglifų, tačiau toks bandymas neprigijo suvokus, kad, atėmus dalį kalbos įrankių, ji nuskursta.

Informacijos šaltinis:
https://www.lnb.lt/naujienos/5060-nacionalineje-bibliotekoje-startavo-kalbos-klubo-pokalbiu-ciklas

Kviečiame dalyvauti rašinių konkurse „Mes esame NATO“

Artėjant 16-osioms Lietuvos Respublikos narystės NATO metinėms, kviečiame 8-12 klasių mokinius dalyvauti rašinių konkurse „Mes esame NATO“, kurį organizuojame drauge su dienraščiu „Kurier Wileński Magazyn“.

Iki 2020 m. vasario 24 d. imtinai 3–6 tūkst. rašto ženklų (maždaug trijų A4 formato lapų) apimties autentiški ir originalūs mokinių rašiniai arba esė, parašyti taisyklinga lietuvių, lenkų arba anglų kalba, laukiami el. pašto adresu lina.kranauskiene@kam.lt .

Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia. 

Informacijos šaltinis:
https://duomenys.ugdome.lt/?/mm/socialinis/med=11

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia konkursą specialistams, kurie rengs kompetencijų raidos aprašus

Nacionalinė švietimo agentūra, vykdydama ugdymo turinio atnaujinimo darbus, skelbia atrankas projekto „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“ veiklos „Bendrųjų ugdymo programų ir jas lydinčios medžiagos rengimas“ metodininkų pareigybėms užimti.

Veiklos metodininkai rengs socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietinės, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinės kompetencijų ugdymo raidos aprašus bei konsultuos mokomųjų dalykų programų rengėjų grupes.  Reikalavimus rengėjams rasite rubrikoje Karjera.

Informacijos šaltinis:
https://www.nsa.smm.lt/2020/01/17/nacionaline-svietimo-agentura-skelbia-konkursa-specialistams-kurie-rengs-kompetenciju-raidos-aprasus/

Kino edukacijos platformose – nauji filmai pamokoms ir mokyklose veikiantiems kino klubams

Nuo 2020-ųjų sausio naujais filmais pasipildė Lietuvos kino centro vykdomų kino edukacijos projektų filmų katalogai. Pedagogams skirtos ugdymo bazės ir Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ programų turinys papildytas įvairių žanrų filmais, tinkamais ugdymui. Nuo dokumentikos iki animacijos, nuo pripažintų kino meistrų iki jaunų, kylančių autorių darbų. Į katalogus įtraukti filmai skirti įvairaus amžiaus moksleiviams.

Nuo 2013 metų įgyvendinama, pedagogams skirta programa „Kino edukacijos ugdymo bazė“ kino kūrinius kartu su metodinėmis medžiagomis kviečia pamokose naudoti kaip informacijos bei idėjų šaltinį, padedantį atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas. Katalogą, kurį sudaro tik lietuviškas kinas, papildė šeši darbai. Pamokose nuo šiol bus rodomi ir filmai, kurti pažymėti Lietuvos šimtmetį. Tarp jų animacinė Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Grybų karas“ ekranizacija (rež. Antanas Skučas, 2018). Andriaus Lekavičiaus filmas „Spec. Žvėrynas“ (2018), pasakojantis apie 1991 m. Lietuvoje sukurtą pirmąjį neoficialų Lietuvos kariuomenės specialųjį būrį. Taip pat Eimanto Belicko dokumentika „Tumo kodeksas“ (2018) apie Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimą, Miglės Satkauskaitės istorija „Išeiti iš namų“ (2018) apie kalnų keliautoją Algimantą Jucevičių, Julijos Černovskajos kelio dokumentika „Lida, Vanda, Liusia“ (2015) apie trijų režisierės močiučių kelionę į Vakarų Europą, atskleidžiančią neparastą šeimos istoriją, santykius ir skirtumus tarp šiuolaikinės bei sovietinės kartų, Klaudijos Matvejevaitės trumpametražį „Paskutinė diena“ (2017),

Prie „Kino edukacijos bazės“ pedagogai kviečiami prisijungti ČIA.

Naujais filmais pasipildė ir daugiau nei 150 mokyklų Lietuvoje legaliai filmus žiūrėti sukvietęs projektas „Kino klubai“. Kiekvienoje šiame projekte dalyvaujančioje mokykloje reguliariai rodomi paaugliams skirti įvairių pasaulio šalių filmai iš projekto katalogo, o po peržiūrų organizuojami aptarimai ir kitos veiklos. Klubų programas papildė du nauji filmai –„Oskarui“ ir „Auksiniam gaubliui“ nominuotas animacinis filmas „Mano mažoji sesutė Mirai“ (rež. Mamoru Hosoda, 2018) apie magišką sodą, kuriame gali keliauti laiku bei erdve ir sutikti savo šeimos narius skirtingais jų gyvenimo laikotarpiais, bei apie vaikų roko grupę pasakojantis nuotaikingas filmas „Pašėlusios gastrolės“ (rež. Christian Lo, 2018).

Prie projekto „Kino klubai“ galima prisijungti projekto svetainėje: http://lithuania.europeanfilmclubs.eu

Metų paskaita lituanistams „Lietuvybė ir europietiškumas: apie autentiką kalboje ir būtyje“

2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui „Lietuvybė ir europietiškumas: apie autentiką kalboje ir būtyje“. Ją skaitė filosofas, filologas, kalbotyrininkas, vertėjas Vilniaus universiteto docentas daktaras Naglis Kardelis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus sveikinimas šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga

Artėja vienos gražiausių, prasmingiausių, džiugesio kupinų metų švenčių – Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji metai.

Šiuo laikotarpiu dažnas apmąstome nuveiktus darbus, planuojame naujus siekius.

Švietimo, mokslo ir sporto bendruomenei šie metai nebuvo lengvi. Daug ką tobulinome, taisėme, sprendėme iš naujo, kartu ieškojome didesnių galimybių.

Kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui, studentui, sporto bendruomenės atstovui ir visiems, su kuriais susijusi mūsų ministerijos veikla, noriu pasakyti – einame bendru keliu, stiprinkime abipusę partnerystę ir pasitikėjimą. Ministerija yra ir bus Jūsų pusėje!

Didžiausia bendruomenės vertybė yra mokėti būti kartu, susitelkti. Rinkimės kurti, tartis ir rasti geriausius sprendimus.

Jaučiu nuoširdžią padėką visiems Jums už tai, kad savo darbais, pasiekimais padedate stiprinti visuomenės pagarbą, tikėjimą ir didžiavimąsi mūsų šalies švietimu, mokslu ir sportu. Jūs esate tikrieji kūrėjai!

Taip, turime dar nemažai padaryti, ir tikiu, kad galime. Matau norą ir puikias iniciatyvas bendraudamas su mokytojais, akademinės bendruomenės, sporto atstovais, mokyklų direktoriais, merais, savivaldybių švietimo padalinių vadovais.

Visiems Jums ir Jūsų šeimoms linkiu kuo geriausios kasdienės kloties, sveikatos, santarvės, nuoširdaus gyvenimiško džiugesio.

Linkėdamas gražių artėjančių švenčių –

švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Lituanistinio švietimo mokytojo premija bus įteikta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei


autor. ELTA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria premiją lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų laureate išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, yra mokytojų kvalifikacinių seminarų lektorė, Lenkijos centrinės egzaminų komisijos lietuvių kalbos egzaminatorė. Nuo 1996 metų – Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ redaktorė.

1993 m. Irena Gasperavičiūtė buvo viena iš Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos steigėjų, pirmosios valdybos narė, 13 metų vadovavo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybai, dabar yra šios organizacijos vicepirmininkė. Nuo 1999 metų, Lenkijoje vykstant švietimo reformai, ji dėjo daug pastangų, kad išliktų lietuviškos mokyklos, o Seinuose būtų įsteigta lietuviška „Žiburio“ mokykla.

I. Gasperavičiūtė  apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ ir kitais apdovanojimais.  

Lituanistinio švietimo mokytojo premija I. Gasperavičiūtei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Premija konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus ir kt.

Pirmuoju laureatu 2017 metais buvo išrinktas Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas prof. Vidas Kavaliauskas. Pernai premija įteikta Londono darželio/mokyklos „Obelėlė“ direktorei, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos pirmininkei Alvijai Černiauskaitei.

2019 m. ministerija sulaukė 14-os pretendentų į premiją iš Airijos, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Švedijos lituanistinių mokyklų.

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/lituanistinio-svietimo-mokytojo-premijabus-iteikta-seinu-ziburio-mokyklos-mokytojai-irenai-gasperaviciutei

Švietimo ir mokslo komitetui pristatyta Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programa

Gruodžio 4 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič pristatė Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo programų analizę, atliktą naudojant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos įrankius ir metodiką.

Posėdyje buvo aptariamos patvirtintos Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairės. Tikslas – rengti bendrojo ugdymo turinį, kuris sąlygotų aukštesnės kokybės mokinių pasiekimus. Pasak viceministrės, vadovaujantis šiomis gairėmis, bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos ir koreguojami kiti ugdymo dokumentai. Kartu vyks pasiekimų vertinimo sistemos kaita.

Kitas žingsnis − darbas su mokyklomis ir savivaldybių švietimo padaliniais: bus siekiama maksimaliai juos įtraukti į atnaujinto turinio įgyvendinimą. Taip pat bus didinamos profesinio tobulėjimo galimybės pedagogams, mokyklos bus aprūpinamos moderniomis mokymosi priemonėmis ir kt.

Pasak J. Urbanovič, atnaujinant Bendrąsias programas toliau bus laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties, ugdomos mokinio socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijos.

Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė
Tel. (8 5) 239 6858, el. p. girmante.petrauskaite@lrs.lt

Informacijos šaltinis:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=269172

LR Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime

Gruodžio 6 dieną, penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje rengiama konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime. Renginio pradžia 11 val.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė situacija nepriklausomoje Lietuvoje, analizuojami konkretūs asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių ir kitų viešųjų užrašų aspektai. Pranešimus skaitys pripažinti Lietuvos mokslininkai, iškiliausi savo tyrinėjimo sričių atstovai – nuo akademikų iki jaunųjų tyrėjų.

Konferencijoje pranešimus skaitys akademikai Grasilda Blažienė ir Eugenijus Jovaiša, Konstitucijos bendraautorius, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, profesorė Rasa Čepaitienė, docentai Filomena Kavoliūtė ir Diegas Ardoinas (Diego Ardoino), mokslų daktarai Vytautas Rubavičius, Laimutis Bilkis ir Daiva Sinkevičiūtė, doktorantas Pavelas Skorupa, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Ne pirmus metus Lietuvos viešajame gyvenime stebime fragmentiškas ir ne visada dalykiškas diskusijas apie lietuvybės vietą mūsų valstybėje XXI amžiuje. Šios diskusijos, nors formuojančios visuomenės nuomonę ir politikų sprendimus, neretai apskritai nesiremia moksliniu požiūriu ar net jį neigia. Šia konferencija norime pakviesti dialogui apie tai, kur prasideda ir iš kokios amžių glūdumos ateina mūsų lietuviškoji tapatybė, o kartu ir kokia jos vieta ir statusas šiandien. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos kaip svarbiausio tautą ir valstybę telkiančio lietuviškosios tapatybės dėmens situacijai aptarti“, – teigia konferencijos iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas E. Jovaiša.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis adresu www.lrs.lt/registracija. Registracija būtina norint įeiti į Seimo rūmus.

Konferencijos programa.

Daugiau informacijos:

akad. Eugenijus Jovaiša

Mob. 8 668 42661

Informacijos šaltinis:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=268848

Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA 2018: didžiausias Lietuvos mokinių pasiekimų pokytis – skaitymo srityje

Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA 2018 tyrimo, kuriame dalyvavo 79 šalys, rezultatai. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

„Lietuvos mokinių pasiekimai pamažu gerėja, nors norėtųsi gerokai didesnio ir greitesnio kokybinio šuolio. Mūsų mokyklos ir mokytojai praktikuoja veiksmingesnius ugdymo būdus, stipriau orientuojasi į kiekvieno mokinio pažangą, vis dėlto matome pernelyg didelį atotrūkį tarp skirtingų mokyklų pasiekimų, tarp mergaičių ir berniukų rezultatų, vis dar per didelė bazinio lygmens nepasiekiančių mokinių dalis. Šiemet pradėtas diegti kokybės krepšelis sudaro sąlygas pasitempti visoms mokykloms, pažiūrėti į kiekvienos mokyklos pažangą ir suteikti individualią pagalbą toms, kurioms to labiausiai reikia, – svarbu šį įrankį kokybiškai išnaudoti. Tikiuosi, kad šio tyrimo rezultatai taps papildomu impulsu visiems“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras pabrėžė, kad tyrimo duomenys bus vienas iš orientyrų pertvarkant mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, taip pat rengiant naują ugdymo turinį, kuris mokyklas turėtų pasiekti po dvejų metų.

Kas trejus metus atliekamas EBPO PISA tyrimas padeda įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį, pvz., globaliąsias kompetencijas, problemų sprendimo gebėjimus IKT aplinkoje ar finansinį raštingumą. 2018 metais pagrindinė tyrimo sritis buvo skaitymo gebėjimai.

Skaitymo gebėjimai: mažėja mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumas

Palyginti su 2009 m., kai paskutinį kartą pagrindinė tiriamoji sritis buvo skaitymo gebėjimai, Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai pagerėjo statistiškai reikšmingai: 8 taškais nuo 468 iki 476.  

Merginų pasiekimai skaitymo srityje aukštesni nei vaikinų, ir tai yra visų šalių tendencija. Lietuvoje merginų ir vaikinų pasiekimų skirtumas nuo 2009 m. sumažėjo net 20 taškų, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis 39 taškų skirtumas. Vaikinų skaitymo gebėjimai nuosekliai gerėja nuo 2009 m., nors jų požiūris į skaitymą yra labiau kritiškas nei merginų.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 40 šalių, o žemesni – už 28 šalių. Lietuva yra 29–36 pozicijoje iš 79 šalių kartu su Latvija, Kroatija, Rusija, Italija, Vengrija, Islandija, Baltarusija, Izraeliu.

Matematinis raštingumas: vienoje gretoje su Liuksemburgu

Matematinio raštingumo srityje rezultatų kaita nuo 2009 m. yra minimali, vyksta 3 taškų amplitudėje. Merginos ir vaikinai išmano matematiką labai panašiai, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nėra.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Gamtamokslis raštingumas: merginos pranoksta vaikinus

Gamtamokslio raštingumo srityje Lietuvos mokinių rezultatai šiek kiek pakilo – 7 taškais. Merginos demonstruoja geresnius gamtamokslinės srities pasiekimus nei vaikinai, nors rezultatų skirtumas tarp lyčių siekia 6 taškus ir nėra toks aukštas kaip skaitymo gebėjimų. Lietuva patenka tarp 34 šalių, kuriose merginos pranoksta vaikinus šioje srityje.

Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Geriausi rezultatai – didžiųjų miestų mokyklose

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Apie tyrimą

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis, vietovę, mokymosi kalbą, ankstyvojo ir neformaliojo ugdymo, mokymosi trukmės, mokinio namų aplinkos įtaką, socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir kt.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2018 metais dalyvavo 6885 penkiolikmečiai iš 364 mokyklų, kurių mokomoji kalba yra lietuvių, lenkų arba rusų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD) ir šalių švietimo ministerijos.

PISA 2018 pristatymo skaidres galite rasti čia.

https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/2306_8770b812f802657fab599b26ecb77ca3.pdf

Daugiau informacijos:

dr. Rita Dukynaitė, EBPO PISA valdybos narė, tel. (8 5) 219 11 23

Informacijos šaltinis:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tarptautinis-penkiolikmeciu-tyrimas-pisa-2018-didziausias-lietuvos-mokiniu-pasiekimu-pokytisskaitymo-srityje