Lietuva pagaliau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio.
Ekspertai mano, kad kalba turi specialią vietą tarp kitų komunikacinių sistemų – ji yra visiškai žmogiška ir tik ji garantuoja visavertį žmonių bendravimą. Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Rūta Petrauskaitė įsitikinusi: žmonėms geriausia informaciją kurti, kaupti ir perteikti žmonių kalbos tekstu, kad ir koks sudėtingas ir painus informacijos būdas tai būtų.

Šiandien kompiuteriui suprantama tik sterili ir ganėtinai primityvi kalba, be dviprasmybių, neaiškumų. Tai trukdo išnaudoti kompiuterį tokiose darbo srityse, kuriose žmogus sugaišta daug daugiau laiko, nei jeigu tai atliktų pasitelkdamas kompiuterį. Žmogaus ir mašinos bendravimas taip, kad būtų patogu žmogui, o ne kompiuteriui, jo gimtąja, natūralia, nė kiek neapribota kalba, yra laikomas didžiausiu informacinės visuomenės privalumu. Prie to dirba mokslininkai, kurie plečia dirbtinio intelekto galimybes.

Lietuvoje būtent su lietuvių kalba ir jos pritaikymu kompiuteriui dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kompiuterinės lingvistikos centras – prieš du dešimtmečius jis pirmasis pradėjo tokio pobūdžio veiklą Lietuvoje. „Tokia sudėtinga ir mažai gimtakalbių turinti kalba, kokia yra lietuvių, turi daug mažiau galimybių išlikti, todėl jos kompiuterizavimas ypač aktualus. Jis svarbus ne tik siekiant išsaugoti kalbą, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių“, – teigia mokslininkė R. Petrauskaitė.

Visas straipsnis čia.