„Šį rudenį nuo Julijono Lindės-Dobilo gimimo sueina 145 metai. Po penkerių – 150. Prasminga, kad savo kraštietį pirmiausia prisimena jo gimtinės žmonės. Įdomiausia biografija yra autobiografija: kaip žmogus pats mato savo istoriją,“ – pradeda prof. Viktorija Daujotytė straipsnį, skelbtą Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“.
Plačiau…

Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.
Plačiau…

Šiais metais sukanka 155 metai, kai Zanavykų žemėje, netoli Kudirkos Naumiesčio, Pūstelninkų kaime gimė garsus pedagogas, publicistas, vaikų rašytojas, vadovėlių mokykloms autorius, kultūros veikėjas  Pranas Mašiotas (1863-1940).
Plačiau…

Vinco Kudirkos vardą prisimename kasdien, tiksliau, jį kasdien primena skambanti „Tautiška giesmė“.  Per Lietuvos 100-ąjį gimtadienį Vinco Kudirkos vardas ir jo veikla vienaip ar kitaip bus dažniau aktualinami, nes jis stovėjo prie Lietuvos laisvės ištakų. Anksčiau minint Vinco Kudirkos ar jo leisto „Varpo“ sukaktis skaityti pranešimų buvo kviečiama profesorė Aldona Vaitiekūnienė, nes ji tyrinėjo šio rašytojo kūrybą, yra parengusi ir jo „Raštus“. 1989–1990-aisiais metais išleistomis „Raštų“ knygomis profesorė kiek nusivylė, kaip pati sakė, visi Kudirkos tekstai sugrūsti į du tomus, knygos išėjo storos kaip kaladės, popierius prastas, net įrišta netvirtai, nes leidykla neturėjo lėšų. Anot profesorės, toks neestetiškas „Raštų“ leidimas rodo ir požiūrį į Vincą Kudirką – nupigino. Žinoma, džiugino pats faktas, kad pagaliau sovietmetį drausti ir slepiami Vinco Kudirkos tekstai bus prieinami – „Raštai“ išleisti 100 000 egzempliorių tiražu.
Plačiau…