Metų žodžio rinkimų ištakos siekia 1971 metus, kai vokiškai kalbančiose šalyse atsirado tradicija rinkti metų žodį – kalbos vienetą, taikliausiai atspindintį ir apibūdinantį tuo metu visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pamažu ši tradicija išplito ir į anglakalbes šalis, ir jose jau ne vieną dešimtmetį puoselėjami metų žodžio rinkimai. Kam jie reikalingi? Žodynų rašytojai gauna progą papopuliarinti savo darbą, sudominti visuomenę kalbos dalykais, naujais joje atsirandančiais reiškiniais.
Plačiau…
Autoriaus įrašai admin – Page 139
Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „Pasiruošimas 2017 m. Nacionaliniam mokinių pasiekimų patikrinimui (NMPP): 6 ir 8 klasių skaitymo ir rašymo testų esminių bruožų pristatymas ir mokinių darbų vertinimo aspektų aptarimas“ vaizdo įrašas.
Plačiau…
Minėdamas mitologo, semiotiko, kalbininko, eseisto Algirdo Juliaus Greimo šimtmetį, Maironio lietuvių literatūros muziejus sukūrė virtualią parodą.
Plačiau…
Š. m. balandžio 18 d. (antradienį) 9.00–9.45 val. „Mokytojo TV“ tęsia pamokų ciklą, skirtą 500-osioms reformacijos metinėms, ir kviečia dalyvauti tiesioginėje transliacijoje-pamokoje „Reformacija Lietuvoje. Asmenybės, tekstai ir vertybės“. Pamoką veda dr. Deimantas Karvelis, Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto docentas. Įvadinėje transliacijoje „Reformacija Europoje. Judėjimo priežastys, paplitimas ir istorinė reikšmė“ aptarėme Reformacijos Europoje judėjimo priežastis, paplitimą ir istorinę reikšmę.
Plačiau…
„Kalba ir raštas – tai dvi skirtingos sistemos; antroji egzistuoja tam, kad reprezentuotų pirmąją. Kalbotyros objektas nėra rašytinio ir sakytinio žodžių derinys, o vien sakytinis žodis. Tačiau rašytinis žodis taip glaudžiai susijęs su sakytiniu žodžiu (jis yra pastarojo atvaizdas), kad jam atitenka pagrindinis vaidmuo“ (Saussure F. de. Bendrosios kalbotyros kursas. Vilnius, p.55). Tačiau, laikui bėgant, rašyba, kuri iš pradžių būna logiška, gali virsti absurdiška.
Plačiau…
Poetas Antanas A. Jonynas apie Jurgį Kunčiną
2017-04-11
Akimirkos iš Jurgio Kunčino skaitymų LEU Humanitarinio ugdymo fakultete (2017–03–04). Prisiminimais dalinasi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas Antanas A. Jonynas.
Plačiau…
Švietimo konferencijoje „LearnED“, kuri vyks balandžio 12 dieną Valdovų rūmuose, psichologas psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis skaitys pranešimą tema „Kaip praaugti medį, kurį pats augini?“. Pedagogo darbo ir medžio auginimo paralelę jis pasirinko neatsitiktinai: pedagogas savo pastangomis, kompetencija, asmenybe mokinį ne tik praturtina žiniomis, bet ir augina jo paties sugebėjimą mąstyti, žinias gauti, įsisavinti, panaudoti, kurti kažką naujo.
Plačiau…
Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“ ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra viešojo diskurso siekis.
Plačiau…
Kazio Bradūno vieta lietuvių literatūros istorijoje iš pirmo žvilgsnio visiškai aiški: tai vienas iš vadinamosios žemininkų-lankininkų kartos centrų, bene pagrindinis organizacinis šios kartos telkėjas, o vėliau kaip Aidų, Draugo kultūrinio priedo, Lietuvių egzodo literatūros 1945–1990 redaktorius – viena svarbiausių literatūrinio, kultūrinio gyvenimo išeivijoje figūrų. Kažkada Rimvydas Šilbajoris, paklaustas, kaip vadinamieji žemininkai, labai skirtingos poetikos ir pasaulėjautos poetai, yra susiję su antologijos pavadinime įrašyta žemės idėja, atsakė, kad vienintelis tikras žemininkas, labiausiai programinis poetas ir yra Kazys Bradūnas. Programinis pagal sąsają su antologijos pavadinimu, valstietiškai pirmapradžio santykio su žeme dominavimą (žemė, darbas, gimtieji namai, istorija, laiko tėkmę reguliuojantys valstietiško gyvenimo ritualai – visuotinai pripažintos Bradūno poetinio pasaulio koordinatės).
Plačiau…
Apie Rusijos valdžios reakciją į 1863 m. sukilimą Lietuvoje, lietuviškų rašmenų draudimo priežastis, kintančius tautiškumo kriterijus ir apie tai, kodėl klastingas dviejų dalių sąmokslas prieš lietuvius ir mūsų kalbą neišdegė. Laidoje – šiuolaikinis istorikų požiūris į rusinimą ir anuometinę tautinę politiką.
Plačiau…
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos tobulinimas.
Šatrijos Ragana |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras