Petro Skargos (1536–1612) veikla Vilniuje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sociopolitinėje arenoje yra išskirtinė dėl jos organizuoto įvairiapusiškumo bei ypatingos politinės, religinės ir kultūrinės veiklos dermės.
Krokuvos universitete (1552–1555) ir Romoje iš jėzuitų (1569–1571) įgijęs teologinį išsilavinimą, Petras Skarga 1573 m. atvyko į Vilnių kaip vienas pirmųjų vietinių regiono jėzuitų, pasirengusių aktyviai ir planingai kontrreformacinei veiklai. Vilniuje jis praleido devynerius metus (1573–1584), ir tai buvo vaisingiausias jo intelektinio gyvenimo laikotarpis.
Plačiau…

– Norėčiau šiek tiek sužinoti apie tamstos kūrybą. Paskutiniu metu rašote, kuriate?

– Labai mažai. Ir taip daugiau yra iš mano įsitikinimo. Kadangi mano poezija labai atvira, labai nuoširdi, man dažnai sunku tvarkyti savo jausmus. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmogus į daugelį dalykų žiūri kitaip. Dabar per metus parašau ne daugiau kaip tris keturis eilėraščius. Parašau šiek tiek straipsnių į laikraščius, bet irgi labai nedaug. Mano darbas gana sunkus ir jis mane vis dėlto labai išsemia.
Plačiau…

„Jei ateisite pas mane į svečius ir pakviesiu atsisėsti ant „šliobenkės“, nelabai suprasite. O mano močiutė visą gyvenimą miegojo „šliobenkėje“, dabar vadinamoje sofa-lova“, – juokiasi lituanistė doc. Zita Alaunienė.
Plačiau…

Ar poezija gali išgelbėti pasaulį? O nuo ko jį reikia gelbėti? Nuo blogio? Niekas negali išgelbėti pasaulio nuo blogio. Jeigu išnyks blogis, išnyks ir pasaulis. Į gėrio ir blogio kovą galime pažiūrėti kaip į priešybių konfliktą, kuris yra pasaulio judėjimo šaltinis, amžinas variklis, genantis pasaulį pirmyn. Ir poezija, kaip ir bet kuri kita žmogaus veikla, yra tik eilinis šios kovos dalyvis. Nepriskirčiau jai jokių didelių pasaulio gelbėjimo galių.

Poetė Daiva Čepauskaitė atsako į Živilės Filmanavičiūtės klausimus.
Plačiau…

Yra absoliučiai genialus Baltrušaičio laiškas Vsevolodui Mejerholdui. Mejerholdas statė spektaklius Laisvajame teatre – buvo toks teatras, kurį jis bandė įkurti prie MCHT’o. Iš pradžių Stanislavskis jam visokeriopai padėjo. Mejerholdas ten statė Gerharto Hauptmanno „Schluck und Jau“, kurią į rusų kalbą išvertė Baltrušaitis. Ir Jurgis Kazimirovičius parašė jam laišką apie tai, kaip, jo manymu, reikia tą pjesę statyti ir koks apskritai turi būti šiuolaikinis teatras. Tai buvo 1905 m. vasarą. Taigi visas Mejerholdas gimė iš šito laiško. Visas.
Plačiau…

20 metų tarptautinis Thomo Manno festivalis stengėsi „sugrąžinti“ rašytoją į Lietuvą. Iš pradžių tyrinėjo jo gyvenimo faktus, artimųjų biografijas. Vėliau dėmesio centre atsidūrė T. Manno veikalai, pasaulėžiūros raida, dvasinio palikimo reikšmė šiandienai.
Plačiau…