Per visą savo gyvenimą mes praleidžiame dešimtis ir net šimtus valandų besimokydami. Kad ir kas tai būtų: menai, muzika, sporto šaka, artėjantis kontrolinis mokykloje, baimę keliantis egzaminas universitete ar profesinės kompetencijos tobulinimo paskaitos, visam tam neretai reikia didelių pastangų ir ilgų valandų kruopščiai mokytis.

Nuolatiniai pokyčiai ir sparti technologijų kaita spaudžia nenuilstamai tobulėti ir prisitaikyti tiek profesinėje, tiek ir akademinėje aplinkoje, o tuo tarpu visuomenėje susiformavęs etalonas, ką reiškia ir kaip reikia mokytis, neretam asocijuojasi su ilgu sėdėjimu prie knygų ar kompiuterio ekrano, ištisu kartojimu ir atsiskyrimu nuo aplinkos.

Tačiau neretai net ir kruopštus laikymasis išvardintų mokymosi taisyklių, rodos, nė iš tolo nepriartina mūsų prie norimų rezultatų. Sakysime, įsiminti sunku todėl, kad mokymosi subjektas neįdomus, tačiau panaši situacija mus ištinka net ir mokantis dalykų, kurie, rodos, labai patinka. Tik bėda – net ir tuomet mokymuisi reikia ištisų valandų, o neretai ir nauja informacija atmintyje pasilieka neilgai.

Tad ką daryti? Į pastarąjį klausimą atsakymo ieškantys mokslininkai neretai prabyla apie kiek kontroversišką požiūrį į mokymosi procesą, kuris, rodos, toli prasilenkia su visiems gerai žinoma sąvoka mokymasis. Atlikti tyrimai, įvairiapusiškai stebėti procesai, vykstantys tiriamajam besimokant, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į aplinkos poveikį bei jos daromą įtaką mokymosi procesui.

Panašu, jog, norėdami užsibrėžtų rezultatų pasiekti greičiau, o ir mokymosi laiką išnaudoti našiau, turėtume ne tik pakeisti savo mokymosi įpročius, bet visų pirma ir požiūrį į patį procesą.

Pradėję taikyti šiuos 6 mokymosi metodus, netrukus nustebsite pastebėję, koks greitas ir lengvas tapo mokymosi procesas.

Padalinkite visą mokymosi procesą į smulkius etapus. Pasistenkite kuo detaliau išanalizuoti ir įvertinti savo turimą informaciją, tuomet etapas po etapo imkitės užpildyti spragas. Pavyzdžiui, jeigu norite išmokti naudotis PowerPoint programa, Jūsų keliama užduotis turėtų skambėti ne: reikia išmokti naudotis šia programa, tačiau Jūsų greitesnį mokymąsi garantuos, jei suskirstysite savo studijas į smulkius etapus ir imsitės jų: 1. Įsijungti programą; 2. Reikia išsiaiškinti kiekvieno valdiklio paskirtį; 3. Reikia išmokti pabandyti kiekvieną valdiklį… ir t. t. Svarbiausia – išlikti detaliam ir nuosekliam.

Tik aiškiai keldami sau mažas užduotis sugebėsite greitai ir gerai įsiminti bet kurią informaciją, o ir įgyti įgūdžiai nebus paviršutiniški. Taip pat labai svarbu nuolat detaliai analizuoti įgytas žinias ir, iškilus nors menkiausiam neaiškumui, jam skirti laiko ir dėmesio.

Susikoncentruokite į vieną dalyką. Neretai, imantis naujos veiklos ar mokantis naujo dalyko, norisi iškart aprėpti kuo daugiau informacijos. Rodos, suprantame, kad yra tiek daug, ko dar nežinome, ir dar daugiau, ko reikia išmokti. Tačiau labai svarbu nedaryti esminės klaidos ir nesistengti aprėpti kuo daugiau informacijos vienu metu. Geriausių rezultatų pasiekti padės detalaus plano laikymasis, kai kiekvienam punktui bus skiriamas visas dėmesys tą dieną.

Ši taisyklė gali būti taikoma bet kuriai sričiai, pradedant tiksliaisiais mokslais ir baigiant kovos menais. Pastaruoju atveju naują medžiagą galėsite laikyti išmokta, kai jai atlikti nebeprireiks papildomų pastangų, kitaip sakant, kai atitinkamo veiksmo atlikimas taps įpročiu.

Trumpi, tačiau kasdieniai mokymosi periodai yra daug veiksmingesni negu ilgas ir įtemptas mokymasis. Mokykloje ir studijų metais įgytas įprotis praleisti ištisas valandas ruošiantis rytdienos atsiskaitymui, pasirodo, yra vienas mažiausiai naudos duodančių mokymosi metodų. Net jeigu po tokio mokymosi maratono ir pavyks gauti gerus atsiskaitymo įvertinimus, tačiau greitai pastebėsite, kad ilgalaikės naudos pastarasis mokymasis neatnešė, o išmokta informacija atmintyje ilgam nepasiliko.

Mokymosi ir naujų įgūdžių įgijimas paremtas naujų neuronų smegenyse formavimusi, kurį užtikrina nuolatinis atitinkamų veiksmų nuolatinis kartojimas. Kitaip sakant, net jeigu kartą per savaitę ištisas tris valandas mokysitės groti, tarkim, pianinu, tai atneš daug mažiau naudos ir norimų rezultatų pasieksite daug lėčiau, negu mokydamiesi groti kad ir pusvalandį, bet kiekvieną dieną.

Keiskite aplinką. Mokymosi procesas dažnai asocijuojasi su sėdėjimu vienoje vietoje, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad geresnių mokymosi rezultatų pasiekiama, kai aplinka nuolat keičiama. Žmogaus smegenys dirba asociacijų būdu, todėl išėję mokytis į gamtą ne tik prasiblaškysite, tačiau padėsite pasąmonei sukurti malonių asociacijų, dėl kurių mokymosi procesas nebeatrodys toks alinantis.

Galų gale, norint mokymosi procesą paversti našesniu, nebūtina leistis į žygį, užteks ir įsitaisyti balkone ar jaukiai susirangyti prie lango, svarbiausia, kad mokytis pasąmonėje netaptų sinonimu: sėdėti, pavargti, skaudėti.

Imdamiesi mokytis naujos medžiagos išbandykite kuo daugiau skirtingų metodų, tačiau galiausiai likite prie vieno jums tinkamiausio. Labai svarbu imantis naujos veiklos apžvelgti naują sritį kiek įmanoma plačiau ir išbandyti kiek įmanoma daugiau skirtingų jos mokymosi metodų ir surasti kuo daugiau mokymo medžiagos pasirinkta tema, tai padaryti nėra labai sunku – labai dažnai pirmoji bet kokių kursų, net videopaskaitų pamoka būna nemokama. Tad drąsiai eikite ir išbandykite kiek įmanoma daugiau tokių paskaitų, kol atrasite sau tinkamiausią. Panašiu būdu rinkitės ir mentorių, ir jokiu būdu aklai neimkite sekti pirmo pasitaikiusio eksperto pasirinkta tema.

Tačiau labai svarbu: radę sau tinkamiausią mokymosi įstaigą, metodą, sektiną pavyzdį ar mentorių, o gal youtube kanalą ar tinklaraštį, likite prie jo ir imkitės kiek įmanoma laikytis siūlomo mokymosi plano. Tai atneš daug daugiau naudos, negu nuolatinis bandymas aprėpti viską, kas siūloma pastarąja tema.

Tačiau net ir tuomet reikėtų nepamiršti, jog tobulėjant Jūsų poreikiai keisis, tokiu atveju ir vėl drąsiai imkitės paieškų iš kuo platesnio raciono, kol rasite vieną labiausiai tinkantį Jūsų naujiems poreikiams.

Leiskitės įvertinamas iš šalies. Dažnai, rodos, net ir dėdami visas pastangas, norimo rezultato nepasiekiate ir niekaip negalite suprasti, kodėl. Tokiu atveju, užuot kaskart kartoję tą pačią klaidą, nesuprasdami, ką darote ne taip, verčiau pasitelkite pagalbą iš šalies. Kitam žmogui įvertinti ir pastebėti Jūsų daromas klaidas bus daug lengviau. Pastarąjį metodą galite taikyti visose srityse.

Taip pat labai pravers pasikalbėti su ta pačia veikla užsiimančiu žmogumi ir sužinoti, kaip jis mokosi, kokių metodų imasi. Jeigu mokotės, pavyzdžiui, kung-fu, drąsiai kreipkitės į grupės partnerį, kuriam, Jūsų nuomone, sekasi geriau ir paklauskite jo nuomonės apie Jūsų daromą klaidą konkrečiu atveju. (Čia naudinga būtų atsiminti 2-ąją taisyklę – vienu metu susikoncentruokite į vieną Jums ramybės neduodantį aspektą.)

Tačiau kitais atvejais, pavyzdžiui, jei nuolat nesiseka pokalbiuose dėl darbo, paprasčiausiai tokį „pokalbį“ surenkite draugui. Darykite viską taip, kaip įprastai darydavote nesėkminguose pokalbiuose, ir leiskite jus įvertinti. Nustebsite, kokios mažos ir lengvai ištaisomos klaidos gali skirti Jus nuo sėkmės.

Mokymosi procesas yra būtinas, kad ir kokio amžiaus būtume, kad ir kokioje srityje specializuotumės, tol, kol būsite reiklūs sau, jo išvengti nepavyks. Todėl protingiausia būtų išmokti šį procesą paversti ne tik itin greitu, tačiau dar ir maloniu, kas, naudojantis pastaraisiais 6 metodais, yra visiškai įmanoma.