Gimusi 1845 metų birželio 4 dieną pačioj vasaros pradžioj, žaliuojančioj ir žydinčioj, šiemet Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) vėl švenčia sukaktį. Ir vėl proga bent grįžtelti, bent stabtelti prie mūsų meninės prozos ištakų, stabtelti, nustebti, kaip kartą tai yra pasisekę Juozui Apučiui. Jo esė „Žemaitė. Gysločio para doksas“ (1998) yra tekstas, kuris turėtų įsikirsti į mūsų kultūrinę atmintį, įsikirsti suinteresuoto balso tikrumu: „Ir vis tiek – kai tyčia ar netyčia perbėgame Žemaitės kūrybos puslapiais, pajuntame kaži kokį keistą jausmą.
Plačiau…

Vincas Mykolaitis-Putinas ir psichoanalizė

Skirtingai nuo XX a. pradžios lietuvių literatūros kūrinių, Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“ ne tik galima, bet ir būtina skaityti ir suvokti platesniame Vakarų Europos kultūros, literatūros ir mokslo kontekste. V. Mykolaičio-Putino dėka gerokai prasiplėtė lietuvių literatūros kultūriniai horizontai. Romano vaizdų sandaroje nesunkiai galima įžvelgti ne vieną tiesioginę sąsają su Vakarų Europos, lenkų ar rusų, ypač simbolistų, kūriniais, todėl romano interpretacijų diskurse nuolat figūruojančios nuorodos į Johanno Wolfgango Goethe’s, Ernsto Theodoro Amadeaus Hoffmanno, Stendhalio, Émile’io Zola kūrybą ar įvairias kultūros epochas neatrodo laužtos iš piršto. Ne visada šiame kultūrų poliloge V. Mykolaičiui-Putinui pavykdavo ištarti savitą ar originalų žodį, jis neatvėrė naujų horizontų Vakarų Europos kultūrai, tačiau būtent V. Mykolaitis-Putinas vienas pirmųjų Lietuvoje prabilo europiečiams suprantama vaizdinių ir sąvokų kalba, jis drąsiai veržėsi į kultūrų dialogą naudodamas modernias analizės priemones.
Plačiau…

Šiomis dienomis internete sušmėžavo dar vienas straipsnis-komentaras, susijęs su lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu. Įsigilinusi į straipsnį pasijutau nekaip ir nusprendžiau savo nuomonę išdėstyti raštu. Prisiminiau šiųmetinę abituriento kalbą, sakytą per išleistuves. Jis kalbėjo apie du požiūrio taškus, du auklėjimo būdus – „lazdos“ ir „bandelės“. Perskaičiusi minėtus VBE komentarus pasidarė labai liūdna, jog Lietuvoje vis dar populiaresnis „lazdos“ metodas. Esu alternatyvų šalininkė, taigi kviečiu nepasiduoti apokaliptiniam lietuvių kalbos menkėjimo scenarijui.
Plačiau…

Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė. Kalba, raštas ir skaitymas – pamatinės mąstymo, socialinio bendravimo ir žinių įgijimo priemonės, bet kokio ugdymo pagrindas: tai leidžia žmogui jaustis laisvam, pažinti jį supantį pasaulį, išvengti įvairių konfliktų ir juos spręsti. Be to, į žinias orientuotoje globalioje visuomenėje raštingumas įgyja naujų aspektų. Jis – ir mokymosi visą gyvenimą, geresnės savijautos bei pragyvenimo laidas, ir tvaraus bei integruoto vystymosi varomoji jėga.
Plačiau…

„Žodynas – autorinis darbas. Ką reiškia autorinis? Pirmiausia turime susirinkti žodžius, kuriuos dėsime į žodyną. Reikia padaryti didžiulę atranką. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų. Žinoma, naudojamės ir kitų žodynų medžiaga, žiūrime, kokie žodžiai yra vartosenoje. Patys turbūt žinote, kad yra begalė naujų žodžių. Ar jau verta į žodyną dėti tuos žodžius, ar neverta? Reikia apsispręsti, išsiaiškinti. Tik tada juos dedame. Pirmiausia vyksta atranka“, – LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ apie žodyno sudarymo subtilybes pasakojo D.Liutkevičienė.
Plačiau…

Neseniai recenzavau dvi poezijos knygas, kurių autoriai airiai, gyvenantys Anglijoje ir Meksikoje. Jose apmąstoma tautybės svarba poetui. Mano manymu, tautybė neturi jokios reikšmės. Net pasakyčiau, kad tautiniai jausmai – universalumo priešybė ir subjektyvus konstruktas, nulemtas klimato, geografijos, geologijos atsitiktinumų, –­ tik kenkia poetui. Kad ir kur būtų, poe­tai dažniausiai yra truputį užsieniečiai. Iš savo patirties žinau, kad tai nėra nemaloni padėtis: poetas savaime gyvena kitoje šalyje, paralelioje neteritorinėje jurisdikcijoje, kaip pilietis, apribotas savo kalbos taisyklių.
Plačiau…

Poeto Alfonso Nykos-Niliūno gyvenimas bei kūryba unikali. „Jis nepaprastas asmuo, jame slypi kažkokia paslaptis, į kurią maga bent kiek įsiskverbti. Bet tai labai sunku. Nesijaučiu toli pažengęs“, – teigia filosofas Arūnas Sverdiolas. Su juo kalbamės apie išskirtinę A. Nykos-Niliūno asmenybę ir jo gyvenimo projektą.
Plačiau…