Autoriaus įrašai admin – Page 92

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?
Plačiau…

Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos diena

„Norime, kad mūsų vaikai skaitytų, leiskime jiems skaityti!“ – tokiu sakiniu savo pranešimą praėjusiais metais konferencijoje „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“ baigė lektorė iš Turku universiteto (Suomija) Juli Anna Aerila. Pasak jos, mes dažnai žaidžiame idėjomis, kaip skaitymą padaryti patraukliu, kaip įtraukti vaikus, tačiau tuo pačiu pamirštame, kad skaitymas yra procesas, kuriam dažniausiai reikia labai mažai: knygos, skaitytojo ir patogios vietos. Net ir vieta yra labai reliatyvus dalykas – juk dažnai tenka matyti žmones, kurie skaito troleibusuose, stotelėse, parkuose, pietaudami. Kai knyga įtraukia, niekas netrukdo skaityti.
04-23
Plačiau…

Saulius Šaltenis: „Laisvė – nesiliaujanti kūryba“

Kol Saulius Šaltenis nuo lietuviškos žiemos slėpėsi Europos pietuose, jo romanas „Kalės vaikai“ iš knygų lentynų irgi leidosi į kelionę. Režisierius Eimuntas Nekrošius Klaipėdos dramos teatre pagal šį kūrinį pastatė spektaklį. Apie ką tik įvykusią premjerą ir ją gaubiančius kūrybos kontekstus su rašytoju susirašinėjo IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
Plačiau…

Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300

2018 m. kovo 28 – gegužės 10 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300“. Skaityklos stenduose rodomos Bibliotekos senųjų lietuviškų knygų fonde saugomos seminaro dėstytojų ir klausytojų parengtos knygos: P. F. Ruigio (apie 1725 – po 1781) Gramatika, parašyta iš savo dėstymo ir praktinių seminarų patirties ir anuomet kilstelėjusi kalbos mokymąsi į deramą lygį, A. F. Šimelpenigio atliktas Biblijos vertimas (1755), K. G. Milkaus Žodynas (1800), M. L. Rėzos darbai – Naujojo Testamento (1823), Ezopo pasakėčių (1824) vertimai, Dainos(1825), taip pat jo gabiausio mokinio F. Kuršaičio Žodynas (1883), Gramatika (1876), Pagerintų giesmių knygų 1893 metų laida, K. Donelaičio Metai (1818). Be to, naudojamės reta galimybe parodyti rankraštinius eksponatus: M. L. Rėzos fondo (F137) dainų rinkinių tekstus su natomis, patarlių ir priežodžių, retesnių žodžių užrašus, kitus dokumentus. Vaizdumo ekspozicijai suteikia kelios Karaliaučiaus iliustracijos: raižinys iš Michaelio Lilientalio (Lilienthal, 1686–1750), mokslininko, bibliotekininko 1716 metais išleistos studijos apie Karaliaučiaus katedrą ir atvirukai su XX amžiaus pradžioje fotografuotais Karaliaučiaus universiteto ir katedros vaizdais. Plačiau…

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje

2018 m. balandžio 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė. Plačiau…

Lietuvių kalbos dienų renginiai užsienio lietuvių bendruomenėse

Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės vasario–kovo mėn. šventė Lietuvių kalbos dienas. Šiemet Lietuvių kalbos dienų renginiuose dalyvavo lietuviai iš Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos ir Vokietijos.
Užsienio lietuvių bendruomenės dalinasi renginių įspūdžiais (žr. čia ).

Informacijos šaltinis: http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/lietuviu-kalbos-dienu-renginiai-uzsienio-lietuviu-bendruomenese

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena

Christiano Anderseno gimimo dieną, nuo 1967 metų. Šios šventės iniciatorius – nevyriausybinė organizacija Tarptautinė vaikų knygų taryba (IBBY), turinti nacionalinius skyrius daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių. Lietuvos nacionalinis IBBY skyrius skaičiuoja jau 26-uosius gyvavimo metus. Jo iniciatyva 26-ąjį kartą Lietuvoje bus teikiami ir apdovanojimai už geriausias bei reikšmingiausias metų vaikų ir paauglių knygas, teigiama pranešime spaudai.
Annie Spratt/Unsplash nuotr.

Rašytojams, dailininkams iliustruotojams, vertėjams, literatūros sklaidos specialistams bus įteikta dešimt IBBY Lietuvos skyriaus premijų. Apdovanojimų ceremonija vyks balandžio 7 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Plačiau…

Laura Laurušaitė. XX amžiaus latvių istorijos kardiograma

Jubiliejinius valstybių šimtmečio metus lietuviai ir latviai pasitinka ka­muojami žemos savivertės, susimenkinimo kompleksų. Kaip pabrėžia psichologė Danutė Gailienė, „[k]o­lektyvinė trauma arba ilgos istorinės represijos sukrečia visuomenės ar jos grupių normalų kultūrinį tapatumą (kultūrinį ego), ir jį gali pakeisti kultūriniai kompleksai“. Išties sunku išdidžiai pakelta galva stovėti greta kitų Europos tautų, kai pečius slegia tokie stereo­tipai kaip „700 metų vergovės“, „tarnystės genas“ ir labiausiai istoriškai nukentėjusių tautų savimonė. Dažnai prasimuša stereotipas – mes, pagrandukai, ir jie, Vakarų pasaulio protingieji ir galingieji. Toks susimenkinimo mentalitetas buvo formuojamas iš dalies sąmoningai ir ilgainiui įsitvirtino žmonių mąstyme. Kultūrinių komp­leksų kamuojamoms Baltijos šalims, kurios pusę šimtmečio buvo apskritai ištrintos iš bendros Euro­pos istorijos, jau seniai reikalingas praeities diskurso permąstymas, kuris naujai aktualizuotų istoriją, kultūrą, atmintį.
Plačiau…

Sveikiname šv. Velykų proga

Plačiau…

Sveiki sulaukę šventų Velykų!

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „velyku medis“

https://g2.dcdn.lt/images/pix/880×550/E1f_ePupKoA/velyku-medis-sveksnoje-danutes-gailiunienes-nuotrauka-77564555.jpg

„Kai kada mėginu paaiškinti, kodėl metęs visus darbus, viską užmiršęs, valandų valandas skutinėju kiaušinį. To nedarau visus metus, apie tai net negalvoju. O toks nenumaldomas noras skutinėti sukyla maždaug antroje gavėnios pusėje, kelios savaitės prieš Velykas. Pasineriu į pojūčius, panašius kaip kūryboje, rašant eilėraščius, kai apima toks keistas galvojimas be minčių, kai lyg ir išnyksti, persikeli į kitą laiką ir erdvę. Kiekviena kūryba gal traukia dar ir dėl to, kad padeda pamatyti, išgyventi tai, ko nežinai, nematai, negirdi, ir nesuvoki. Kaip iš kiaušinio išsirita viščiukas, kaip gimsta vaikas, kaip ir iš ko išauga augalas? Ar mano pomėgį skutinėti margučius galima pavadinti tam tikra meditacija? Galima sakyti – taip. Tai tikrai panirimas į kažkokį nenusakomą sąmonės snūdą, ramybės būseną. Ar matėte mezgančios arba adančios moters veidą? Tada ištinka tai, kaip būna medituojant, meldžiantis. Tada kažkaip ir mąstoma „nieko negalvojant“. Poetai gali patvirtinti, jog panašiai atsiranda eilėraščiai – ,,iš nieko” (Marcelijus Martinaitis).