https://g2.dcdn.lt/images/pix/880×550/E1f_ePupKoA/velyku-medis-sveksnoje-danutes-gailiunienes-nuotrauka-77564555.jpg

„Kai kada mėginu paaiškinti, kodėl metęs visus darbus, viską užmiršęs, valandų valandas skutinėju kiaušinį. To nedarau visus metus, apie tai net negalvoju. O toks nenumaldomas noras skutinėti sukyla maždaug antroje gavėnios pusėje, kelios savaitės prieš Velykas. Pasineriu į pojūčius, panašius kaip kūryboje, rašant eilėraščius, kai apima toks keistas galvojimas be minčių, kai lyg ir išnyksti, persikeli į kitą laiką ir erdvę. Kiekviena kūryba gal traukia dar ir dėl to, kad padeda pamatyti, išgyventi tai, ko nežinai, nematai, negirdi, ir nesuvoki. Kaip iš kiaušinio išsirita viščiukas, kaip gimsta vaikas, kaip ir iš ko išauga augalas? Ar mano pomėgį skutinėti margučius galima pavadinti tam tikra meditacija? Galima sakyti – taip. Tai tikrai panirimas į kažkokį nenusakomą sąmonės snūdą, ramybės būseną. Ar matėte mezgančios arba adančios moters veidą? Tada ištinka tai, kaip būna medituojant, meldžiantis. Tada kažkaip ir mąstoma „nieko negalvojant“. Poetai gali patvirtinti, jog panašiai atsiranda eilėraščiai – ,,iš nieko” (Marcelijus Martinaitis).