Vidurinis ugdymas :: Puslapis 2 :: Lituanistika mokykloje

Vidurinis ugdymas – Page 2

LRT laida „Gyvoji istorija“ apie Simoną Daukantą

2018-12-27

Gyvoji istorija – ar S. Daukantas šių dienų herojus? Savo istorinėje savimonėje turime nemažai iškilių asmenybių, kurios tartum paminklai įsitvirtina mūsų atmintyje, bet kiek jie skatina tautos gyvybingumą? Minint apvalias jų sukaktis, dažnai kyla klausimas, o kiek artimai mes juos pažįstame, žinome jų veiklos apimtis ir gylį? Turbūt apie tai pirmiausia ir norisi pakalbėti atvertus naujausią studiją „Simono Daukanto Rygos ortografija 1827-1834“. Šioje knygoje Simonas Daukantas atskleidžiamas ne tik kaip istorikas, kalbininkas ar rašytojas, bet ir politikas. Rašybos analizė leidžia plačiau kalbėti apie Daukanto lietuvių kalbos politiką- Daukantui labiau rūpėjo lietuvių kalbos būklė, statusas. Lietuvių kalba jam rodė tautos galybę, kalba buvo konkreti tautos politikos priemonė. Tačiau ar aktualus Simonas Daukantas mūsų visuomenei? Apie tai kalbame su studijos autoriumi prof. Giedriumi Subačiumi. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Laidos „Gyvoji istorija“ įrašas

Informacijos šaltinis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013708592/gyvoji-istorija-2018-12-16-14-05?fbclid=IwAR3VDw65nz5jwjhXYYX56xMRLXFFjr-nmejm9Bkhx7pjQnS8fqr74T6EH-Y#

V. Girininkienė Simono Daukanto epocha

2018-12-27

Šis rašinys skiriamas ne Simono Daukanto biografijai, o išskirtiniams jos momentams, kuriuos galima suvokti tik per epochos prizmę. Epocha pavergtoje šalyje visada buvo įvairialypė: vienais atvejais ji skatino priešintis, kitais – prisitaikyti. Tad kuriantis žmogus turėjo gyventi dvilypį gyvenimą: vienoks buvo vidinis, kitoks – išorinis gyvenimas.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Istorija/simono-daukanto-epocha/277992?fbclid=IwAR3je82vJMePyJmT49mNGxbANcdUaer7kURtol2WHDFzmbrJkNoNt6sQ9tg

Jurgis Kunčinas – autentiškas savojo laiko liudytojas

2018-12-27

„Aš gimiau 1947 metais, beje, sausio tryliktą. Mano tėvai buvo mokytojai, baigę Klaipėdos Pedagoginį institutą prieš pat karą. Tėvas dėstė logiką, psichologija, matematika, vėliau vokiečių kalbą. Mama geografiją. Tėvai susituokė 1945 metais Kaune. Mano kambary ant sienos tebekabo kunigo jiems dovanotas bareljefas su Kristaus galva. Nepasakysi, kad meno vertybė, bet ir ne kičas. Ilgus metus jis dulkėjo to paties ąžuolinio rašomojo stalčiaus, už kuri štai rašau, stalčiuje. Buvau krikštytas net trimis vardais – Jurgis Feliksas Vilnius. Mat Vilniuje tėvai praleido keletą karo metų. Deja, likau „tik Jurgis“. Du vardus man išbraukė, kai darė pirmąjį sovietinį pasą. „Kam tau, vaikeli, tiek vardų?“, sakė kažkokia pasų stalo tetulė, „Sumokėk keturias kapeikas ir du išbrauksime!“ – taip yra rašęs vienas žymiausių Nepriklausomybės laikotarpio rašytojų Jurgis Kunčinas miręs 2002 metų gruodžio 13 d. Vilniuje.

Daugiau skaitykite: http://8diena.lt/2018/12/13/jurgis-kuncinas-autentiskas-savojo-laiko-liudytojas/?fbclid=IwAR1s6DRKqi6GG9L-SEU6LG6lO9-oxAwTaaLyEXT2bYPnwdQzmtAn8NWmEgQ

Virtuali paroda „Reformacijai – 500“

2018-12-11

LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Reformacijai – 500“. Joje pristatomi LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi dokumentai, atskleidžiantys Reformacijos priešistorę, pasakojantys apie Martiną Liuterį ir jo amžininkus, Mikalojų Radvilą Juodąjį ir Brastos (Radvilų) Bibliją, apimantys liuteronybės plėtrą Mažojoje Lietuvoje bei Reformaciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Plačiau…

D. Puslys „Lietuva, Tėvyne mano“. Adomo Mickevičiaus pėdsakais

2018-12-10

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

„Jokia mūsų dienų Europos tauta neturi tokio epo kaip „Ponas Tadas“. Čia Don Kichotas susilieja su Iliada. Poetas stovėjo tarp nueinančios kartos ir mūsų. Prieš jiems mirštant, jis juos matė, tačiau jų šiandien nebėra. Būtent tai yra epinis požiūrio taškas. Mickevičius savo užduotį atliko meistriškai: jau mirusiųjų kartą jis pavertė nemirtinga ir ji daugiau niekada nepasitrauks… „Ponas Tadas“ yra tikras epas. Nieko daugiau nebepridursi, o ir nereikia“, – taip rašė vienas žymiausių literatūrinių Adomo Mickevičiaus pasekėjų Zygmuntas Krasinskis. Neseniai Valdovų rūmuose duris atvėrusi paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ yra paskata dar kartą pažvelgti į poeto asmenybę ir jos pėdsakus sostinėje Vilniuje.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-12-10-lietuva-tevyne-mano-adomo-mickeviciaus-pedsakais/173263

M. Kvietkauskas Kasetė atminčiai atgauti

2018-11-27

Šį rudenį kartu su Vilniaus universiteto literatūros ir medijų studentais nutarėme savo seminare panagrinėti Justino Marcinkevičiaus kūrybos vertinimus, jau daugiau nei ketvirtį amžiaus nerimstančią polemiką dėl jo kūrybos prasmių, vaidmens sovietmečiu ir Sąjūdžio laikais.

Dabartiniai studentai net norėdami neatsimintų tų debatų pradžios – ginčai dėl Marcinkevičiaus prasidėjo 1991-aisiais, dar prieš jiems gimstant. Daug ką miglotai pamenu ir aš pats – tiktai bendrą anuometinės televizijos laidos „Krantas“ sukeltą skandalą, spaudoje kilusią vėtrą dėl kaltinimo, esą Marcinkevičius, rašydamas savo apysaką „Pušis, kuri juokėsi“, bendradarbiavęs su KGB, pasinaudojęs saugumo surinkta medžiaga apie antisovietiškai nusiteikusį jaunimą, kurio rate buvo Tomas Venclova, Aleksandras Štromas, Juozas Tumelis. Lyg tą sprogstamąją laidą mačiau, lyg nemačiau. Lyg ir tvyro atmintyje jos įspūdis, bet gal jis susidarytas vėliau, iš daugybės skaitytų poleminių tekstų? Norėdamas šiandienos jaunimui paaiškinti, kas tuomet įvyko, kodėl toji byla vis atsinaujina it neturėtų senaties termino, privalau rasti pirminį šaltinį – aną „Kranto“ laidą, jos įrašą. Lengva ranka pažadu studentams, kad jį gausiu, seminare kartu peržiūrėsime ir aptarsime – juk ši istorinė laida, dėl kurios buvo tiek diskutuota, kuri net buvo pavadinta lietuviškuoju „Niurnbergo procesu“, tikrai turi būti saugoma valstybės archyvuose.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-26-kasete-atminciai-atgauti/173038

J. Jačėnaitė Koks yra ir koks nėra Sigitas Parulskis

2018-11-13

Rašytojas Sigitas Parulskis. Ritos Valiukonytės nuotrauka

Jau trečią kartą rengiamą tarptautinį literatūros festivalį „Vilniaus lapai“ lapkričio 9 dieną sostinės Menų spaustuvėje atidarė vakaras su poetu, prozininku, dramaturgu, vertėju, vienu šiandienos produktyviausių rašytojų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu SIGITU PARULSKIU. Susitikime, kurį moderavo dramaturgas ir poetas Mindaugas Nastaravičius, buvo kalbama apie visumą – kas yra ir kas nėra S. Parulskis. Keletas rašytojo minčių – apie kūrybą ir gyvenimą, nuskambėjusių „Vilniaus lapų“ atidaryme.

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-11-13-koks-yra-ir-koks-nera-sigitas-parulskis/172809

M. Gailius Kaip Simonas Daukantas slapta nuo rusų Lietuvos istoriją nurašinėjo

2018-11-07

Dažnas yra girdėjęs apie legendomis apipintą istoriko Simono Daukanto kelionę pėsčiomis iš Kalvių į Vilnių, tačiau kad jis ataskaitoje aprašė kažkieno naktinį įsilaužimą į Lietuvos Metrikos patalpas Peterburge, bus paskelbta netrukus.

Kodėl šis universalus lietuvybės darbininkas, kurio minimos 225-osios gimimo metinės, šiais laikais dar ne iki galo suprantamas, teiraujamės Daukanto tyrinėtojo, Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriaus Giedriaus Subačiaus. Šią savaitę nacionalinėje bibliotekoje mokslininkas kviečia į viešą paskaitą apie Daukantą. Kartu bus atidaroma Daukanto rankraščių paroda iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondų. Plačiau…

Darius Kuolys. Simonas Daukantas – „įspėjęs ateities dvasią“

2018-10-28

Straipsnis perpublikuojamas iš 2018 m. ketvirtojo žurnalo „Liaudies kultūra“ numerio. Jame aptariama Simono Daukanto istoriniuose darbuose ryškėjanti Lietuvos valstybės projekcija. S. Daukantas tarsi sujungia dvi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtotas politines programas: Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo gimtosios kalbos ir kultūros puoselėjimo programą su Motiejaus. Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus ir kitų intelektualų priesakais rūpintis laisva Lietuvos Respublika. Laisvė ir kalba jo darbuose iškyla kaip svarbiausi lietuvių tapatybės dėmenys. Būtent ši daukantiška kalbos ir laisvės jungtis ir suteikia esminį postūmį moderniai Lietuvos Respublikai.
Plačiau…

Edita Lansbergienė: „Gyvenu su Binkiu. Jo malkinėje“

2018-06-26

Mažame Papilio miestelyje netoli Biržų atvėrusi namo, kuriame mokytojavo poetas Kazys Binkis (1893–1942), duris literatūros mokytoja Edita Lansbergienė apie savo literatūrinį „sugyventinį“ pasakojo kaip apie seną gerą pažįstamą, su kuriuo tarsi įsikūrusi jo malkinėje. Šiame name eksponuojamas poeto nuotraukas papildantys Editos pasakojimai, regis, neleidžia išblėsti K. Binkio dvasiai.

E.LandsbergienÄ

Edita Lansbergienė Papilyje gyvena name, kuriame gyveno ir mokytojavo Kazys Binkis. Jo poezijos gerbėja dėvi marškinėlius su eilute iš „Šimto pavasarių“: „Bus ir pas mus Eldorado.“ Jūratės Mičiulienės nuotrauka

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/edita-lansbergiene-gyvenu-su-binkiu-jo-malkineje-/267048

Vidurinis ugdymas – Page 2

Paieška svetainėje