Gendručiui Morkūnui – puikiam žmogui, rašytojui, mokslininkui – rugpjūčio 4 dieną būtų sukakę 55-eri metai.
Norime dar kartą priminti nuostabų tekstą. „Mūsų tikrasis gyvenimas susideda iš tylėjimų“ – Gendručio Morkūno pasakojimas apie save, sudarytas iš kelių jo interviu ir palydintis esė rinktinę „Švęsti kosmose ir tvarte“.
Plačiau…

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.
Plačiau…

Pagaliau atėjus vasarinei kaitrai, patraukiau tolyn nuo Kauno centro į Palemoną, kur tarp laibų pušų ir senų obelų tebestovi skulptoriaus Bernardo Bučo suprojektuotas ir kartu su žmona poete Salomėja Nėrimi įrengtas jaukus medinis namelis.
Plačiau…

Jurgis Jankus (1906-2002) – prozininkas, dramaturgas, eseistas. 1929 m. baigęs Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo kaimo mokyklose. Kauno universitete studijavo germanistiką ir pedagogiką. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, Vokietijoje dėstė lietuvių gimnazijoje, o 1950 m. išvyko į JAV, dirbo fabrike, gyveno Ročesteryje, Redforde, atokiau nuo lietuvių kultūrinio gyvenimo centro.
Plačiau…

Asociacijos, atvedusios mane prie Vinco Mickevičiaus-Krėvės „Skirgailos“, siejosi su dabartine mūsų valstybės vidaus būkle, kurios šįkart visais atžvilgiais nenagrinėsiu, juolab trumpoje įžangėlėje, tik atkreipsiu dėmesį į neteisybės, nesąžiningumo, sąžinės nebuvimo ir daug kitų bėdų įsigalėjimą, sklindantį nuo pat valstybės valdytojų viršūnių iki pat apačių. Ir jiems tai nėra jokia tragedija, priešingai nei vaizduoja Krėvė „Skirgailoje“. Moksleiviai šį kūrinį studijuoja mokyklose, jiems nebus sunku rasti atitikmenis ir panašumus šiandienoje, kad ir sukeitus veikėjus, o gal net ir nesukeitus.
Plačiau…

UNESCO tvirtina, kad raštingumas yra „gebėjimas suprasti, kurti, atpažinti, interpretuoti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis“. Kokias reikšmes raštingumas įgijo šiandien, informacinių technologijų amžiuje? Ką mūsų rašymo, susirašinėjimo ar kalbėjimo įpročiai pasako apie mus pačius?
Plačiau…

Apie poeziją ir kitus žanrus, apie rašymą suaugusiems ir vaikams, apie kultūrines realijas ir bibliotekas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnalo „Tarp knygų“ žurnalistė Viktorija Pukėnaitė  kalbasi su poetu Rimvydu Stankevičiumi.
Plačiau…

Tomas Manas (Thomas Mann) – vokiečių rašytojas ir kritikas, viena žymiausių pirmosios XX-ojo amžiaus pradžios literatūrinio gyvenimo asmenybių.
Plačiau…

Gyvendami trumpalaikio visa ko galiojimo dienomis esame užmaršūs, daugelis datų, vardų ir kūrinių išsitrina lyg niekad neegzistavę. „Prisimenu ir primenu“ – toks impulsas, gal net imperatyvas, tampa vis svarbesnis rimtų kūrėjų, pasitraukusių į laiko užribius, atvejais. Rašytojas Ramūnas Klimas šių metų liepos 22 d. būtų šventęs 70-metį. Priklausęs „tyliojo modernizmo“ rašytojų kartai (intelektualiųjų kūrėjų mažumos flangui) savo nestandartiniu pasakojimu lietuvių prozai suteikė nemenką postūmį atsinaujinti.
Plačiau…

Gimusi 1845 metų birželio 4 dieną pačioj vasaros pradžioj, žaliuojančioj ir žydinčioj, šiemet Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) vėl švenčia sukaktį. Ir vėl proga bent grįžtelti, bent stabtelti prie mūsų meninės prozos ištakų, stabtelti, nustebti, kaip kartą tai yra pasisekę Juozui Apučiui. Jo esė „Žemaitė. Gysločio para doksas“ (1998) yra tekstas, kuris turėtų įsikirsti į mūsų kultūrinę atmintį, įsikirsti suinteresuoto balso tikrumu: „Ir vis tiek – kai tyčia ar netyčia perbėgame Žemaitės kūrybos puslapiais, pajuntame kaži kokį keistą jausmą.
Plačiau…