Iš pirmo žvilgsnio jie  (Jurgis Baltrušaitis ir Oskaras Milašius) labai panašūs – ir poetai, ir diplomatai. Du lietuviai – didieji europiečiai, kaip 1954 m. savo straipsnį pavadino literatūros kritikas Jonas Grinius. Praėjus daugiau nei pusei amžiaus smalsu nauju žvilgsniu dar sykį patyrinėti šių asmenybių gyvenimo, diplomatinio darbo bei kūrybos paraleles, ieškant tiek panašumų, tiek skirtumų.
Plačiau…

Ne kasdien pasitaiko tokia proga sakyti sveikinimo kalbą Prezidentūroje, ir ne bet kam – Nacionalinio diktanto nugalėtojams, žmonėms, kurie rūpinasi pagrindiniu mano darbo instrumentu. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kalba kur kas daugiau nei instrumentas. Ir vis sunkiau susigaudyti, kada aš ją kuriu, o kada – ji mane. Kaip tai vyksta?
Plačiau…

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.
Plačiau…

Šalia Vytauto bažnyčios Kaune nuo 1920 m. gyveno rašytojas, kunigas visuomenininkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Ilgą laiką tame bute gyveno Vytauto bažnyčios kunigai – paskutinis jų Ričardas Mikutavičius. Šiuo metu vos pravėręs memorialinio buto duris, atsiduri tarpukario Kaune – Vaižganto butas atkurtas visiškai autentiškai, išsaugoti beveik visi jame buvę daiktai ir baldai. Muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas sako, kad muziejaus gyvenimas yra toks pat įvairus, kokia buvo ir Vaižganto asmenybė.
Plačiau…

Kartą jaunystėje, kai buvau kur kas gudresnis nei dabar, žymiai gudresnis ir apsukresnis, nes kvailas padariau kažką tokio nelabai gero, savanaudiško. O kai mama, lietuvių kalbos mokytoja, ėmė man priekaištauti, jog negražu, sūneli, jog negerai, ėmiau atsikalbinėti: ai, mama, nieko tokio, juk nieko blogo nepadariau.
Plačiau…

Kas yra poetas, yra lygiai taip pat sunku atsakyti, kaip ir į klausimą: kas yra tas keistasis sutvėrimas Pegasas? Ar tai koks Vytauto laikų žemaitukas arklys, kuriuo, anot Simano Daukanto, prisipylęs kailinių rankovę barščių, galėdavai nujoti iki Juodosios jūros ir sugrįžti į Pilviškius, ar – propagandos išaugintas sovietinis gaidys, kuriuo gali ir joti, ir skristi?
Plačiau…

Šis pokalbis parengtas V. Daujotytės 70-mečio proga ir publikuotas almanache „Poezijos pavasaris 2015“.

Profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Antanas Šimkus.
Plačiau…