Žiniasklaidoje – Page 29

2018-ieji – prancūzų literatūros metai!

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2018-uosius paskelbė prancūzų literatūros metais, taip siekdama atkreipti skaitytojų dėmesį į turtingus visame pasaulyje itin populiarios prancūziškai parašytos literatūros klodus. Šia proga sąjungos ekspertai nutarė sudaryti šimto geriausių prancūzų grožinės literatūros knygų, išverstų į lietuvių kalbą, sąrašą, kuriuo Lietuvos skaitytojui siekiama padėti susigaudyti plačioje ir gilioje prancūzų literatūros jūroje ir atsakyti į paprastą ir kartu sudėtingą klausimą: nuo ko gi pradėti skaityti prancūzų literatūrą? Plačiau…

Konferencijos-diskusijos „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“ vaizdo įrašas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kartu su Valstybine kalbos inspekcija ir Valstybine lietuvių kalbos komisija organizuota konferencija-diskusija „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“.

Youtube_Logo_mini

Jonas Mekas: „Iš dalies esu Don Kichotas, nes man nesvarbu niekas, kas visuomenei šiuo metu rūpi“

„Gyventi 95 metus ir dar būti maždaug tokiam, koks aš esu, yra normalu“, – sako Jonas Mekas. Kalbant su šiuo avangardinio kino pradininku Londone nesunku buvo įsitikinti tuo, kad menininkas galvoja ne apie praeitį ir garbų savo amžių, o apie darbus, kuriuos dar turi nudirbti. Filmai, knygos, kiti kūrybiniai planai, susitikimai įvairiuose žemynuose – atrodytų, kad laiko diktatas J.Mekui negalioja. „Aš dirbu visą laiką“, – sako J.Mekas.

Daugiau skaitykite:  https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/jonas-mekas-is-dalies-esu-don-kichotas-nes-man-nerupi-niekas-kas-visuomenei-siuo-metu-rupi-285-957838

 

 

 

 

 

Patvirtinta Simono Daukanto 225-ųjų gimimo metinių minėjimo 2018 metais programa

2018 m. sukanka 225-osios gimimo metinės Lietuvos istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų – Simonui Daukantui. Vyriausybė patvirtino S. Daukanto gimimo metinių minėjimo programą.

Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis, Simono Daukanto atminimui pagerbti parengė kultūrinę, edukacinę programą. Dauguma planuojamų įgyvendinti priemonių bus skirtos besimokančiam jaunimui. Plačiau…

Dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamine naudojamų suskaitmenintų privalomų programos autorių kūrinių

2018 metų balandžio 16–20 dienomis duomenų perdavimo sistemoje KELTAS skelbiami suskaitmeninti privalomų programos autorių kūriniai, kuriais mokiniai galės naudotis per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Mokyklų administracija ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai turėtų sudaryti galimybę mokiniams susipažinti su šių kūrinių formatu.

Mokiniai per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galės naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienai 14 kandidatų grupei bus skiriami ne mažiau kaip du kompiuteriai. Kompiuteryje bus galima rasti autorių kūrinius ir tai, kas svarbu, pasižymėti užduoties sąsiuvinyje. Pradėti naudotis kompiuteriu kandidatas galės praėjus valandai nuo egzamino pradžios. Kiekvienas kandidatas, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, galės naudotis kompiuteriu vieną kartą ne ilgiau kaip 20 minučių arba du kartus ne ilgiau kaip po 10 minučių. Likus iki egzamino pabaigos pusantros valandos, jei kandidatas kompiuteriu nepasinaudojo ar pasinaudojo tik 10 minučių, jis kompiuteriu galės pasinaudoti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 10 minučių. Kaip ir anksčiau, bus galima naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais.

Informacijos šaltinis: http://www.nec.lt/naujienos/802/

Paroda „Avangardizmas lietuvių literatūroje“

2018 m. balandžio 17 – birželio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia trijų stendų paroda, skirta avangardizmo pradininkams lietuvių literatūroje. Parodoje eksponuojami tarpukariu pasirodę žymiausių avangardo kūrėjų darbai. Tai – Kazio Binkio, Salio Šemerio, Juozo Tysliavos, Kazio Borutos ir Teofilio Tilvyčio kūryba. Lankytojai taip pat galės pamatyti Bibliotekos Senosios periodikos skyriuje saugomą literatūrinį žurnalą „Keturi vėjai“, telkusį pagrindinius avangardizmo šalininkus. Plačiau…

Prasideda 2018 m. nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Balandžio 16 d. prasideda nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Jis suteikia galimybę 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniams, jų mokytojams, mokykloms ir savivaldybių administracijų švietimo skyriams objektyviai įsivertinti darbo rezultatus, nuspręsti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, ir numatyti tolesnius mokymosi bei mokymo tikslus. Šiemet dalyvauti NMPP pareiškė norą 58 savivaldybės (iš 60). Pirmąjį šių metų NMPP testą atliks 8 klasės mokiniai. Plačiau…

Lietuvos šimtmetis literatūroje: tarp agrarinės kultūros ir eurokomjaunuolių

„Pasakyčiau taip: visais laikais yra žmonių, kurie ieško sau naudos ir taikosi prie esamų galios struktūrų, ir yra žmonių, kurie visuomet yra laisvi ir vertina bei gina savo laisvę. Štai iš tokių laisvųjų ir susidaro Lietuvos laisvės šimtmetis. O ne iš tų, kurie prisitaiko prie šiandieninės ideologijos“, – įsitikinęs Regimantas Tamošaitis.  Žurnalas „Metai“ žinomus literatūros pasaulio žmones sukvietė padiskutuoti apie tai, kaip atrodė lietuvių literatūros šimtmetis. Diskusijoje dalyvavo eseistas, vertėjas Laimantas Jonušys, poetė Aušra Kaziliūnaitė, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, literatūrologė Jūratė Sprindytė, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Pateikiame šią diskusiją, paskelbtą antrajame šių metų „Metų“ numeryje.

Daugiau skaitykite čia.

Lrytas
Plačiau…

Prie lietuviškos mokyklos Maskvoje – rusų mokinių eilės

Pravėrus šios mokyklos Maskvoje duris į akis iš karto krinta lietuviški simboliai ir užrašai. Jie primena, kad tai vienintelė tokia mokykla ne tiktai šiame milijoniniame mieste, bet ir visoje Rusijoje. Lietuviška Jurgio Baltrušaičio vidurinė mokykla Maskvoje įsikūrusi atokiau nuo judrių gatvių, ramiame Ligoninės (Gospitalnyj) skersgatvyje.

Daugiau skaitykite čia.

Lrytas Plačiau…

Laimutė Adomavičienė. Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje – milžiniški lietuviško paveldo lobiai

Lietuviškuoju paveldu rūpinimasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Labai svarbi pavienių mecenatų iniciatyva, bet itin reikšmingas institucijų darbas. Išlieka didelis rūpestis, kad pas pavienius asmenis esantys lobiai patektų į archyvų, centrų, tokių kai vienas didžiausių užsienyje Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, rankas.
Plačiau…