Maišydami Romos gatvėmis ir žvalgydamiesi nuo vienos barokinio namo sienos prie kitos su viltimi perskaityti reikalingos gatvės pavadinimą, italai, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir vertėjai – profesorius Pietro Umberto Dini ir jo studentas, lingvistikos mokslų daktaras Adriano Cerri Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT lietuviškai pasakojo apie šios kalbos archajiškumą moderniame pasaulyje, apie mėgstamų Lietuvos rašytojų kūrinius ir ryšį su Lietuva. „Apie Lietuvą buvau girdėjęs ir daugiausia matęs iš pašto ženkliukų. Mano tėvelis kolekcionavo tarpukario metų pašto ženkliukus, tarp kurių buvo ir Lietuva“, – lietingą Romos vakarą pasakojo Pietro U. Dini, Pizos universitete dėstantis baltų filologiją, lietuvių kalbą ir kultūrą, bendrąją lingvistiką bei vertimo teoriją.
Plačiau…
Žiniasklaidoje – Page 34
Alberto Manguelis – Argentinos nacionalinės bibliotekos direktorius, rašytojas, skaitymo istorikas. Apie tai, ar skruzdėms reikia bibliotekų, kaip vartotojų visuomenė žudo skaitytoją ir kodėl Kubos tabako fabrikų darbininkai cigarus vadino „Romeo ir Džuljeta“ bei „Grafu Montekristu“, A. Manguelį kalbina Borisas Kuprijanovas.
Daugiau skaitykite http://literaturairmenas.lt/2018-02-09-nr-3652/4495-pokalbiai/6828-alberto-manguelis-apie-biblioasilus-utopija-ir-kuo-siandien-aktualus-homeras
Vilniaus knygų mugėje pristatytas naujausias Paryžiuje gyvenančio rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valdo Papievio romanas „Brydė“. Nors jis parašytas nepriklausomybės aušroje, tačiau pasirodė tik šiemet, prieš pat vasario 16-ąją.
Plačiau…
Ar vis dar reikia mokytis rašyti ranka?
Keistas klausimas, pasakysite. Užtenka atsiversti bet kurią lietuvišką enciklopediją, kad surastum pagrindinius duomenis: rašytojas, literatūros kritikas, pedagogas. Bet vis dėlto klausimas galioja, nes man atrodo neteisinga, kad daugelio akyse jis tik mūsų kultūrinio gyvenimo periferinė figūra. Prisiminiau jį ryšium su labai gražia neseniai ,,Bernardinuose‘‘ paskelbta Viktorijos Daujotytės kalba apie mokytoją lituanistą, jo misiją ir vietą kultūroje, bet ir ryšium su tuo, kad šiomis dienomis sukako 75 metai nuo jo mirties, bet tų sukaktuvių niekas nepaminėjo. Ir dar – kad jis atrodo netikėtai aktualus mūsų šių dienų sumaišties pilname gyvenime.
Plačiau…
„Šį rudenį nuo Julijono Lindės-Dobilo gimimo sueina 145 metai. Po penkerių – 150. Prasminga, kad savo kraštietį pirmiausia prisimena jo gimtinės žmonės. Įdomiausia biografija yra autobiografija: kaip žmogus pats mato savo istoriją,“ – pradeda prof. Viktorija Daujotytė straipsnį, skelbtą Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“.
Plačiau…
Lilija Duobienė. Globaliai sėkmingai dirbantis mokytojas – lūkesčius pranokstanti asmenybė
Sparčios švietimo kaitos, žinių visuomenės amžiuje, moksleiviams neatsiplėšiant nuo ekranų, keičiantis požiūriui į jų ugdymą ir ugdymo programas, pedagogui jau nebepakanka tik gerai išmanyti savo dalyką, turėti pedagoginių ir psichologinių žinių. Mokymas, orientuotas į aktyvų mokinio vaidmenį, mokytoją skatina imtis naujų, netradicinių vaidmenų, turėti didesnį kompetencijų bagažą.
Plačiau…
Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.
Plačiau…
Šiais metais sukanka 155 metai, kai Zanavykų žemėje, netoli Kudirkos Naumiesčio, Pūstelninkų kaime gimė garsus pedagogas, publicistas, vaikų rašytojas, vadovėlių mokykloms autorius, kultūros veikėjas Pranas Mašiotas (1863-1940).
Plačiau…
Vinco Kudirkos vardą prisimename kasdien, tiksliau, jį kasdien primena skambanti „Tautiška giesmė“. Per Lietuvos 100-ąjį gimtadienį Vinco Kudirkos vardas ir jo veikla vienaip ar kitaip bus dažniau aktualinami, nes jis stovėjo prie Lietuvos laisvės ištakų. Anksčiau minint Vinco Kudirkos ar jo leisto „Varpo“ sukaktis skaityti pranešimų buvo kviečiama profesorė Aldona Vaitiekūnienė, nes ji tyrinėjo šio rašytojo kūrybą, yra parengusi ir jo „Raštus“. 1989–1990-aisiais metais išleistomis „Raštų“ knygomis profesorė kiek nusivylė, kaip pati sakė, visi Kudirkos tekstai sugrūsti į du tomus, knygos išėjo storos kaip kaladės, popierius prastas, net įrišta netvirtai, nes leidykla neturėjo lėšų. Anot profesorės, toks neestetiškas „Raštų“ leidimas rodo ir požiūrį į Vincą Kudirką – nupigino. Žinoma, džiugino pats faktas, kad pagaliau sovietmetį drausti ir slepiami Vinco Kudirkos tekstai bus prieinami – „Raštai“ išleisti 100 000 egzempliorių tiražu.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.
Vang Čungas |
© 2025 Ugdymo plėtotės centras