Knygos menas dailininkei Sigutei Chlebinskaitei yra tapęs ne tik kasdiene veikla, bet ir kūrybos erdve. Paklausta, kiek metų joje nardo, sako neprisimenanti. Neskaičiuojanti ir sukurtų knygų, nei už jas gautų apdovanojimų. „Knyga – tartum mano pačios dienoraštis. Žiūrėdama į išleistą knygą aš atsimenu visa, kas vyko mano gyvenime ją kuriant…“ – teigia S. Chlebinskaitė, kurią kalbina Gediminas Kajėnas.
Plačiau…

Poezija – taupūs ir talpūs žodžiai apie buvimą ar nebūtį. Kaip tik dėl šių dviejų jos savybių – taupumo ir talpumo – beveik nėra poetų, kurie mėgtų žodžius naudoti neatsakingai ir daugžodžiauti. O ir apie pačius kūrėjus ir jų darbo vaisius norisi kalbėti kiek galima glausčiau, skalsiau, norisi į žodžius sudėti kuo daugiau prasmės.
Plačiau…

Ne tik pamokoms, ne tik mokiniams – visiems pravers virtualios parodos, kurias parengė Lietuvos ypatingasis archyvas.

Nors vasara – pačiame įkarštyje, tačiau Lituanistikos tyrimo ir studijų centre ir šiuo atostogų metu svečių, lankytojų netrūksta. Liepos antrojoje pusėje dviejų savaičių stažuotę atliko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Laimutė Adomavičienė.
Plačiau…

Vilma Leonavičienė šiuo metu dirba Lietuvos edukologijos universitete ir gyvena Vilniuje, nors toli gražu ne visą savo gyvenimą leido Lietuvos sostinėje. Moteris yra kilusi iš gražaus vienkiemio Gražučių kaime. V. Leonavičienė universitete jau dešimtus metus vadovauja Lietuvių kalbos ir kultūros centrui, kurį baigė per 1000 studentų iš įvairių pasaulio šalių. „Kalba yra stebuklas, jungiantis žmones, ir jis arba priartina, arba nutolina“, – filosofiškai kalba dėstytoja. Taip pat džiaugiasi, kad užsieniečiai, šiek tiek pramokę lietuviškai, po kokio mėnesio jau nori patys pasakyti, kodėl jie myli Lietuvą ir jos žmones: užsieniečiai, atradę kalbą, nori atrasti ir likusią Lietuvą.
Plačiau…

Semiotikos mokslo pasaulyje gyvuoja mitas apie du Greimus: esą vienas Greimas domėjosi vien tekstais ir sakė, kad „be teksto nėra išganymo“, o kitas Greimas gyvenimo pabaigoje atkreipė dėmesį į patį gyvenimą, ėmėsi nagrinėti juslinį žmogaus santykį su daiktais. Erico Landowskio interpretacija yra kitokia, anot jo, nėra dviejų Greimų, yra vienas, bet susidvejinęs ar daugybiškas Greimas, ir šis dvejopumas skiriasi samprotavimo prielaidomis ir būdais.
Plačiau…