Mokykloje nedirbu, su abitūros egzaminais daug reikalų turėti anksčiau neteko, tad pakviesta būti konsultante valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino apeliacinėje komisijoje susijaudinusi skubu į savo pirmąją akistatą su tais (tikriausiai, tomis) „bukapročiais“ iš NEC, kurie smukdo, žlugdo abiturientus, o įvertinę vaikus neigiamais balais džiūgauja išlieję pagiežą ir užmaskavę savo pačių nepilnavertiškumo kompleksą.
Plačiau…

Keisti dalykai dedasi – 2017 metai paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais ir tuo pat metu pasirodė knyga, kurios autoriai skelbia, kad „tokios kalbos priežiūros, kuri Lietuvoje kultivuojama <…>, nebereikia“. Taigi nebereikia ir kalbos ugdymo, kurio neatskiriama dalis yra ir kalbos kultūra.
Plačiau…

Jau keletą metų netyla diskusijos apie paauglių literatūrą ir jos būklę Lietuvoje. Viešai skųstasi, kad paauglių literatūrai mūsų šalyje nėra skiriama pakankamai dėmesio, o geri autoriai retai renkasi rašyti knygas būtent jiems. Šiuo metu vis dažniau pasidžiaugiama, kad paaugliška literatūra Lietuvoje atsigavo ir kasmet išleidžiama vis daugiau knygų būtent šiai amžiaus grupei, tačiau temų diskusijoms nemąžta. Ar Lietuvos jaunuoliams knygos vis dar yra įdomios ir svarbios? Ką apskritai reiškia rašyti šiai amžiaus grupei?
Apie tai – pokalbis su populiarių knygų paaugliams autore, Vaikų literatūros premijos ir Metų knygos paaugliams laureate Kristina Gudonyte.
Plačiau…

Lietuvoje 2017-ieji paskelbti kalbos kultūros metais. Apie kalbą, jos vartoseną viešojoje erdvėje, taip pat šiandienes rašymo praktikas publicistikos tekstuose ir grožinėje kūryboje pokalbis su filologijos mokslų daktare Vytauto Didžiojo universiteto docente Aurelija Mykolaityte.

Puslapiai: 1 2

Šių metų birželio 18 d., sulaukusi garbaus 88 metų amžiaus, Madinsone, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė garsi lietuvių kilmės išeivijos veikėja, ispanų ir lietuvių literatūrų tyrinėtoja, vertėja, mecenatė profesorė Birutė Ciplijauskaitė.
Plačiau…

Liepą Alantoje (Molėtų raj.) vyksta penktoji, tradicinė lietuvių kalbos ir kultūros stovykla Rusijos lietuvių vaikams. Dviejų savaičių trukmės stovykloje lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt-Peterburgo, Maskvos, kitų Rusijos šiaurės ir Sibiro lietuvių bendruomenių bei lituanistinių mokyklų mokysis lietuvių kalbos, lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos, susipažins su Lietuvos etnokultūra, dalyvaus pažintinėse išvykose.

Puslapiai: 1 2

Lietuvių literatūrologai išpažintinės literatūros ar poezijos sampratą vartoja retai. Pavyzdžiui, vienintelėje išsamioje „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (2001) išpažintinės poezijos / literatūros samprata išvis neaptariama. Tais atvejais, kai ji vartojama, pvz., Vandos Zaborskaitės studijoje „Literatūros mokslo įvadas“ (1982), išpažintine vadinama poezija, kurioje „lyrinis „aš“ atsiskleidžia „tiesiogiai“: eilėraštis prilyginamas monologui, kurio tema – jausmai, mintys, nuotaikos, vidinės būsenos. Taigi eliminuojamas visas „negatyvus“ kontekstas, tiesioginis autobiografiškumas.
Plačiau…

Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą – šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus.
Plačiau…