Parlamente antradienį pristatyti du įstatymo projektai, kuriais siūloma keisti vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybos taisykles.
Vienu iš projektų, pramintu „liberaliuoju“, siekiama leisti asmens dokumentuose pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Plačiau…

Kai vyko baltų kalbų skilimas, lietuvių kalba buvo apsaugota nuo aktyvių kontaktų su kaimynais ne baltais, todėl tarp šiuolaikinių indoeuropiečių kalbų išliko archajiškiausia, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Olegas POLIAKOVAS.
Plačiau…

2016 m. pasirodė nauja mūsų iškilaus kalbininko profesoriaus Arnoldo Piročkino knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (su prierašu: „Lietuvių kalbos gretinimas su giminiškomis kalbomis“), išleista „Margų raštų“ leidyklos, turinti 224 puslapius. Tai pirmoji tokią problemą nagrinėjanti studija, kuriai pasirodyti, kaip matyti iš jos pratarmės, akstiną davė pastaruoju dešimtmečiu „Naujajame Židinyje–Aiduose“ paskelbti nepagrįsti ar nepakankamai pagrįsti tvirtinimai, kad lietuvių kalba esanti „mažiau turtinga“ negu kitos „ilgesnę raštijos tradiciją“ turinčios kalbos, kad „joje trūksta žodžių įvairioms kultūrinėms būsenoms išreikšti“, kad ji „šiuo požiūriu esanti „gana skurdi“, kad „ji labai turtinga konkrečių formų, tačiau iki galo neatliko perėjimo nuo buvimo valstiečių kalba iki kultūrinės kalbos“ (p. 157).
Plačiau…

Pasaulis budrus. Neretai ir klastingas. Jį būtų galima palyginti su slibinu, tik ir laukiančiu, kol kas nors pamaitins jo amžinai alkstančias galvas. Panašią metaforą nūdienos situacijai apibūdinti prieš mažiau nei pusmetį pasirinko ir viena lietuvių rašytoja, jauno studento savižudybę apibendrinusi ne kaip vieno žmogaus, tačiau kaip visos visuomenės pralaimėjimą. Aš – ne rašytoja. Esu jauna lietuvių kalbos mokytoja, neseniai pradėjusi savo profesinį kelią. Tačiau ir man šiandieninis pasaulis neretai ima priminti tą išalkusį, niekaip nepasotinamą slibiną.
Plačiau…

2008 m. Kauno plėtros forumas ir mokslininkai, rašytojai Kazys Almenas bei Kostas Ostrauskas iškėlė idėją mieste įamžinti 1948 m. pirmąkart išleistą Juliaus Kaupo pasakų knygą ,,Daktaras Kripštukas pragare“.
Plačiau…

John Green (g. 1977 m.), amerikiečių jaunimo rašytojas, gerai žinomas ir Lietuvos skaitytojams paaugliams – didžiulio populiarumo visame pasaulyje susilaukusios jo knygos aistringai mėgiamos ir mūsų skaitytojų.
Autoriaus knygos žaibiškai išpopuliarėjo vos pasirodžiusios ne tik gimtosiose JAV, bet ir visame pasaulyje, dvi knygos – „Aliaskos beieškant“ bei „Popieriniai miestai“ – autoriui pelnė ir literatūrinių apdovanojimų, bene visos karaliavo skaitomiausių knygų sąrašuose, o pagal „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ bei „Popierinius miestus“ buvo sukurti nė kiek ne mažesnio populiarumo sulaukę filmai.
Kai kurių kritikų su Džeromu D. Selindžeriu gretinamas J. Greenas neslepia paauglystėje buvęs nelaimingas, iš jo tyčiodavosi bendraamžiai. Visgi paauglystę jis mano esant žavingu tarpsniu žmogaus gyvenime.
Siūlome pokalbį su autoriumi.
Plačiau…

S. Nėries memorialiniame muziejuje galite perskaityti tekstų ir užsienio kalbomis, kurių poetė mokėjo net penkias. Ir rasite čia ne tik reikšmingų knygų gausioje namų bibliotekoje, bet ir, pavyzdžiui, trumputį rašinėlį prancūzų kalba, parsivežtą iš paties Paryžiaus.
Plačiau…

KODĖL vienos šalies moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo kitos šalies? KODĖL kaimo moksleivių matematikos pasiekimai skiriasi nuo miesto? KODĖL mergaičių pasiekimai skiriasi nuo berniukų? Ir viena iš pirmųjų minčių – ne vien mokykla moko vaikus, ne tik ji viena atsakinga už moksleivio pasiekimus. Vaikas auga šeimoje, joje praleidžia net daugiau laiko nei mokykloje. Tad šeimos įtaka vaiko vystymuisi labai didelė. Tik kaip įvertinti tą įtaką, kokius pagrindinius veiksnius išskirti?
Plačiau…