Kovo 18 dieną sukanka 78 metai nuo Romualdo Granausko gimimo, nors galima kone galvą guldyti, kad savo gimtadienio rašytojas tikrai nešvęstų. Pasinaudodamas metrikų ir realybės nesutapimais, meluotų net susiriesdamas: sveikinantiems kovą sakytų, kad iki jo gimtadienio dar visas mėnuo, o balandį – kad jau prieš mėnesį gimtadienį atšventė. Bet kokiu atveju mums, šioje ašarų pakalnėje klydinėjantiems, lieka tik sudainuoti Ilgiausių metų autoriui ten – Amžinybėje.
Plačiau…

Žmogus, turintis stuburą, kalba gerai. „Kalba yra geriausiais įrankis kurti asmenybę. Tavo rankos yra įrankiai kalbantys kartu su tavimi, sakantys tą patį, ką sako tavo burna. Mes kalbame visu kūnu, visais raumenimis, plaukais, akimis. Žmoguje viskas turi būti harmoninga. Gražiai, įtaigiai, įdomiai kalbantis žmogus turėtų ir vaikščioti gracingai, lengvai, tiesiai,“– mano aktorė, viešo kalbėjimo mokymų lektorė Adrija Čepaitė Palšauskienė.
Plačiau…

Kazys Bradūnas – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų. „Bradūnas mūsų poezijoje tęsia Baranausko, Vienažindžio, Maironio ir kitų mūsų tautinių poetų tradicijas, tiesa, beveik nė kiek nebūdamas į juos panašus… jis rodo ramų, labai realų, tradicinį, į kraują įaugusį suvalkiečio ryšį su aplinka ir žeme.“ (Alfonsas Nyka-Niliūnas)[i] Kazys Bradūnas žinomas ne tik kaip poetas, dideli nuopelnai jam atitenka ir kaip redaktoriui, redagavusiam žurnalus, almanachus, knygas. Už savo kūrybą poetas yra pelnęs įvairius apdovanojimus ir premijas. Jis pirmasis išeivijos rašytojas, kuriam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Plačiau…

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Vykinto Vaitkevičiaus viešos paskaitos, vykusios LMA Vrublevskių bibliotekoje kovo 8 d,. vaizdo įrašas.
Plačiau…

Pagal tarptautinį dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject 2017“ lingvistika Vilniaus universitete (VU) šiemet užėmė 201–250 poziciją. Pasak VU Filologijos fakulteto dekano doc. Antano Smetonos, pasauliniu mastu išsiskirti leido keletas veiksnių: matomumas europinėje lingvistikos bendruomenėje – su partneriais iš visos Europos vykdomi projektai, Baltistikos centrų programa, dalyvavimas lingvistikos konferencijose, nuolat rengiamos aukšto mokslinio lygio lingvistikos konferencijos, vasaros lingvistikos stovyklos. Doc. A. Smetona supažindina su lingvistika ir jos ypatybėmis.
Plačiau…

Galvoje – dvi kalbos, tai lietuvių ir anglų. „Rašau lietuviškai, tačiau jaučiuosi, kad nesu „cool“, kai kalbu lietuviškai – negaliu pasakyti, išreikšti visų niuansų“, – nuo karo bėgančių tėvų vos dvejų metukų iš Lietuvos į Ameriką išvežta išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja Violeta Kelertas prisipažįsta, kad svarbiausia ne išmokyti anūkus lietuviškai, o formuoti jų identitetą per istoriją, politiką, žmonių santykį su tuo, ką išgyveno jų tėvai, seneliai.
Plačiau…