Žiniasklaidoje – Page 6

I. Babkauskienė Kai trūksta kalbinės savigarbos

Kviečiame skaityti: I. Babkauskienė Kai trūksta kalbinės savigarbos

Lietuvių kalbos draugija kviečia dalyvauti visuotinėje viktorinoje

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija antrą kartą rengia visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną.
Atsakyti į LKD parengtus klausimus  galima specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku, nuo vidurnakčio iki vidurnakčio.
Plačiau…

Kvietimas dalyvauti viktorinoje

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija antrą kartą rengia visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną.
Atsakyti į LKD parengtus klausimus bus galima specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku, nuo vidurnakčio iki vidurnakčio.
Iš viso reikės atsakyti į 25 klausimus, bus prašoma pažymėti vieną tinkamą atsakymą iš kelių siūlomų variantų. Viktorinoje gali dalyvauti visi, tiesa, registruojantis bus prašoma atskirai nurodyti, jei dalyvis yra baigęs lituanistikos studijas.
Plačiau…

Poezijos pavasario laurai – poetui ir vertėjui Mariui Burokui

Marius Burokas / asmeninio archyvo nuotr.

Šiųmetiniu festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo vertėjas, poetas, literatūros kritikas Marius Burokas. Plačiau…

M. Grigaitis Saulius Keturakis: „Literatūra mokykloje turi įgyti tinklo pavidalų“

Kviečiame skaityti: Mindaugas Grigaitis. Saulius Keturakis: „Literatūra mokykloje turi įgyti tinklo pavidalų“

Alytuje startuoja Pasaulio lietuvių metams skirtas žurnalistų projektas „Lietuviais esame mes gimę!“

Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška

Balandžio 29 d. 17 val. Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje atidaroma žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę!“ ir rengiama vieša diskusija su Vytautu Jonu Juška apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje.

Šį turą Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V.J Juška paskyrė ypatingai progai – 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių  bendruomenė. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas) paskelbė Lietuvių Chartą. Tai moralinis kodeksas, kuriame įsipareigota, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienytų visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siektų išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Pasaulio lietuvių bendruomenė – tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. 2019 Pasaulio lietuvių bendruomenė jungia 45 šalių lietuvių bendruomenes ir lietuvius, kurie gyvena už Lietuvos ribų.

 J. Juškos paskaitose-diskusijose bus keliamas klausimas, kiek pažįstame trečiąją emigruojančių lietuvių bangą, ir kiek mitų apie šį reiškinį yra sukurta? Apie tai su regionų gyventojais diskutuos kultūrologas Vytautas Jonas Juška. Jo paskaitoje bus kalbama apie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kūrimą, jos vystymąsi ir iššūkius bus pristatyta ir Lietuvių Charta.

Paskaitas-diskusijas lydės žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės fotografijų paroda, kurią sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje L. Valatkienė naudodamasi archyvų nuotraukomis, sukūrė įdomius foto pasakojimus apie pirmąją lietuvių emigrantų bangą. Antrojoje dalyje – demonstruojamos autorės fotorefleksijos, atspindinčios aplankytas vietas bei sutiktus žmones.

Paroda ir diskusijos keliaus ir į kitus Lietuvos miestus – Kauną, Šiaulius, Klaipėdą ir Panevėžį.

Apie Vytautą Joną Jušką

1953 m. gimė Jungtinėje Karalystėje.  1960 m. emigravo į Australiją. Baigęs Melburno Viktorijos universitetą, visą laiką skyrė visuomeniniam, kultūriniam bei politiniam darbui Australijos lietuvių bendruomenėje. Puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete, rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba, rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Vadovavo įvairioms Australijos organizacijoms. Į Lietuva grįžo 2011 metais, atkūrė Lietuvos pilietybę. Šiuo metu puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis.

Apie Liliją Valatkienę

Žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. 2015 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo statusas. Baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę. Stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute. 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ ir „Stilius PLIUS“ įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Šiuo metu menininkė dirba su keliais kūrybiniais projektais, skirtais Pasaulio lietuvių metams, skaito paskaitas, iliustruoja knygas, rašo straipsnius apie Lietuvos menininkus bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 20 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimas

Informacijos šaltinis: http://pasauliolietuvis.lt/alytuje-startuoja-pasaulio-lietuviu-metams-skirtas-zurnalistu-projektas-lietuviais-esame-mes-gime/

l. Apanavičienė V. Palčinskaitė: reikšmingiausias apdovanojimas – mano skaitytojai

Poetė V. Palčinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Kultūros dienraštis „Draugas“

VIOLETA PALČINSKAITĖ – poetė, dramaturgė, scenaristė, didžiąją savo kūrybos dalį paskyrusi mažajam skaitytojui ir žiūrovui. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Poetė yra išvertusi gausybę garsių pasaulio rašytojų ir tautosakos kūrinių vaikams. Taip pat parašiusi ne vieną scenarijų lietuviškiems filmams, yra sukūrusi ir miuziklą mažiesiems, o jos pjeses-pasakas stato ne tik šalies, bet ir užsienio teatrai.

Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė V. Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą”, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. 2019-aisiais išleido dar vieną – „Paslapties babilonai, arba aš tau siunčiu labų dienų“ (abiejų leidykla – „Tyto alba“).

Daugiau skaitykite: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-04-28-v-palcinskaite-reiksmingiausias-apdovanojimas-mano-skaitytojai/175563

Kaip komunistai persekiojo lituanistus

„Nuo ko galima jau šiandien pradėti? Absoliučiai atsisakyti melo visur“, – tai Meilės Lukšienės žodžiai pasakyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime. Šiais žodžiais Meilė Lukšienė stengėsi vadovautis ir savo gyvenime, pavyzdžiui, vadovaudama Vilniaus universiteto (tuo metu – „Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto“) Lietuvių literatūros katedrai. Jos ir kitų tuo metu katedroje dirbusių mokslininkų drąsiam pasipriešinimui sovietinei ideologijai ir tarybų valdžios persekiojimui skirta nauja virtuali Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda.
Plačiau…

Dr. A. Jurgelionytė „Ir sugalvok tu man tokią nesąmonę!“, arba Kuo lietuvių kalba įdomi pasauliui

Axelis Holvoetas įsitikinęs, kad dar tikrai yra daugybė neištirtų įdomių dalykų,
kuriais būtent baltų kalbos gali praturtinti kalbų tipologijos tyrimus. E. Kurausko nuotr.

Pasaulyje yra vos keliasdešimt mokslininkų, kurie tyrinėja baltų kalbas. Nors jie visi vienas kitą pažįsta, bet fiziškai yra išsibarstę po visą pasaulį, turi skirtingas mokslines prieigas ir metodikas, į baltų kalbas žvelgia iš įvairialypės, plačios perspektyvos. Ir tada, kai jie susitinka su tyrėjais, kuriems, pavyzdžiui, lietuvių kalba yra gimtoji, išsirutulioja pačios įdomiausios, kartais – net labai netikėtos, rodos, nuo mažo kalbinio aspekto įsiplieskusios mokslinės hipotezės. Plačiau…

Aldona Paulauskienė. Kodėl prastėja lietuvių kalbos mokslas, mokymasis ir kultūra

Internetiniame respublikos.lt puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praeitį. Kas iš jų atminties ištrynė tamsiausius priespaudos laikus, kai tautą gelbėjo tik kalba (beje, lietuviškas žodis knygnešys neturi atitikmens kitose kalbose). Negi jie nežino, kas yra bendrinė kalba, kada ir kaip ji buvo kuriama, o valstybine pirmąkart paskelbta ne 1990-aisiais, bet 1922-aisiais?
Plačiau…