Doc. dr. Kęstutis Urba parengė naują mokomąjį leidinį „Vaikų literatūros sistemos formavimasis iki XIX amžiaus“. Leidinys skirtas į vaikų literatūrą besigilinantiems studentams ir visiems kitiems, besidomintiems šia sritimi.
Plačiau…

„Kitaip negalėjau. Ar kas nesutiko, peikė ar gyrė, man buvo vis tiek. Kalba – mano gyvenimas, mano duona, mano dienos ir naktys. Tik vienu tarpu užėjo mintis, kad esame pasidavę šiek tiek į taisymus. Sakau, numosiu ranka į juos ir eisiu į taisymų istoriją“, – juokavo „Lietuvos žinioms“ kalbininkas Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“
Plačiau…

K. Bradūno šimtmečiui Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta paroda, kurioje eksponuojami K. Bradūno rankraščiai, knygos, šeimos nuotraukos. Bradūno laiškai, kuriuose atsiveria poeto gyvenimas, mintys, sudėti į knygą „Kazys Bradūnas. Archyvai“.
Plačiau…

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.
Plačiau…

Nors tarp svarbiausių vaikams ir paaugliams skirtų knygų dominuoja poezijos kūriniai, tačiau pati vaikų poezija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Poetų netrūksta, tačiau talento – stokojama. Tokiomis nuotaikomis diskusiją Vilniaus knygų mugėje pasitiko vaikų literatūros tyrinėtojai.
Plačiau…

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“ (leidykla „Tyto alba“), poezijos kategorijoje – Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“ (leidykla „Tyto alba“), ir knygų vaikams kategorijoje – Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko rimto“), teigiama organizatorių pranešime spaudai.
Plačiau…

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.
Plačiau…

Šiandien – vasario 21-ąją – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena, ar pakankamai gerbiame ją, ar įvertiname grėsmes kalbai, kalbamės su VDU Letonikos centro vadovu profesoriumi habilituotu humanitarinių mokslų daktaru Alvydu Butkumi.
Plačiau…