Žiniasklaidoje – Page 84

„Netaisyklinga“ kalba būdavo proga iš radijo atleisti neįtikusius darbuotojus

Taisyklinga kalba radijuje buvo svarbi nuo pat pradžių, tačiau sovietmečiu kalbos dalykai (neva tarmiška ar netaisyklinga kalba) būdavo ir proga atsisakyti neįtikusių darbuotojų, LRT KLASIKAI pasakoja kalbininkas Aldonas Pupkis. Anot jo, šitaip buvo atsisakyta ir klausytojų itin mėgstamos garsaus kalbininko Kazio Ulvydo laidos – ideologijos sargams neįtiko prieš rusinimo politiką nukreiptos laidos temos.

Plačiau…

„Kas pasotins meno žmogų?!“ Iš Antano Vengrio dienoraščio I, II, III, IV

Beveik nėra abejonių, kad dienoraštį teatrologas Antanas Vengris (1912–2014) rašyti pradėjo anksčiau, nei 1952-aisiais (būdamas jau keturiasdešimties), tačiau ankstesnieji sąsiuviniai veikiausiai pražuvo, buvo sunaikinti arba dar nerasti. Gal jų reikėtų ieškoti Lietuvos ypatingajame archyve? 1953 metais A. Vengris buvo areštuotas, kelis mėnesius kalintas KGB rūmų rūsiuose, nuteistas 25 metams lagerio. Pavolgyje statė Kuibyševo elektrinę. Į Lietuvą grįžo 1954 metų rugsėjį.  Siūlome skaityti Audriaus Musteikio („Lietuvos žinios“) parengtas teatrologo Antano Vengrio dienoraščio ištraukas.
Plačiau…

Ignas Šeinius: tarp kūrybos ir diplomatijos

I. Šei­nius šian­dien daž­niau­siai pri­si­me­na­mas kaip ra­šy­to­jas, pir­ma­sis ti­kras lie­tu­vių im­pre­sio­nis­tas, ku­rio ro­ma­nas „Kup­re­lis“ pa­li­ko ne­iš­dil­do­mą pėd­sa­ką lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je. Šis ro­ma­nas, kaip ir ki­ti ži­no­mi jo kū­ri­niai – „Nak­ties ži­bu­riai“, „Ban­gos siau­čia“, „Va­sa­ros vai­šės“, bu­vo par­ašy­tas prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ar jo pra­džio­je, kai ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mas dau­gu­mai at­ro­dė tik kaip gra­ži sva­jo­nė.
Plačiau…

Willas Gompertzas: „Kodėl šiandien Shakespeare’as yra populiaresnis nei bet kada anksčiau?“

„Tai stebėtina, argi ne? Shakespeare‘as šiandien yra populiaresnis nei bet kada anksčiau nuo pat savo mirties prieš keturis šimtus metų (po ranka nėra jokių tvirtų duomenų, kurie tą patvirtintų, tačiau mokslininkai, su kuriais kalbėjausi, su tuo sutinka)“, – apie Williamo Shakespeare‘o pupuliarumą BBC svetainėje rašo meno kritikas Willas Gompertzas.

Plačiau…

Theodoras Dalrymplas: Kodėl Šekspyras yra visų laikų autorius?

Theodoras Dalrymplas yra psichiatras, kalėjimo gydytojas. Svarstydamas, kodėl V. Šekspyro mintys yra amžinos, jis žvelgia į žmogaus prigimtį.
Šekspyras mums nuolatos primena tą plonytę liniją tarp gėrio ir blogio, glūdinčią kiekvieno žmogaus širdyje. Parodydamas mums, kad ta linija visada lengvai, tačiau skausmingai perkertama, Šekspyras sunaikina utopinę iliuziją, kad visuomenės sąranga kada nors galėtų būti tokia tobula, jog žmogui jau nebereikėtų stengtis būti geram.

Plačiau…

Liutauras Degėsys: Nėra klastingesnio priešo, nei kasdienybė, atbukinanti jausmus

Poetas, eseistas, filosofas, pedagogas Liutauras Degėsys atsako į Gretos Martinkutės klausimus.
Plačiau…

Pasakojimas apie kalbos valandėles ir jų rengėjus

„Tuo metu mes buvom išsiugdę didžiulę kalbininkų mėgėjų auditoriją, tokią visuomenės dalį. Ir ji, kaip dabar krepšinį kiekvienas moka komentuot, tada irgi šitaip komentuodavo. Būdavo daug labai konkrečių klausimų: kaip kirčiuoti kokį žodį, ar geras prielinksnis, ar geras linksnis“, – prisimena Lietuvos radijo laidos „Mūsų kalba“ rengėjas, kalbininkas Aldonas Pupkis.
Plačiau…

Kęstutis Urba: nėra temų ar žanrų, kurių nebūtų šiuolaikinėje paauglių literatūroje

Neretai galima išgirsti nusiskundimų, jog Lietuvos vaikai ir paaugliai per mažai skaito, juos sunku sudominti, o mūsų rašytojai – neturi kuo nustebinti. Visgi, nuolatos pasirodančios ir apdovanojimų gaunančios knygos jaunimui neleidžia su tuo sutikti.
Plačiau…

Mindaugas Kvietkauskas: elgiamės taip, tarsi būtume kolonizuoti

Paklaustas apie vis smarkiau įsibėgėjančių naujos lietuvių tautos tapatybės paieškų priežastis, žinomas literatūros mokslininkas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas sako, kad naująjį standartą, pagal kurį taip uoliai stengiamės performuoti savąją pasaulėjautą, savąją moralę ir netgi savąją istoriją, mums primeta visai ne ES, kaip daugelis esame linkę manyti, o bet kokį tautiškumą ir pilietiškumą prarandanti globali vartotojiška visuomenė.
Plačiau…

Tomas Daugirdas. Lituanistika: tarp svajonių, politikos ir biurokratijos

Vasario pabaigoje Lietuvos mokslo taryba (LMT) iškilmingai pristatė Nacionalinės lituanistikos plėtros programos 2009–2015 m. rezultatus. Rezultatai, kuriuos paskelbė programą administruojanti LMT, išties įspūdingi: „programos lėšomis finansuota daugiau kaip 500 įvairios tematikos ir apimties projektų, išleista apie 450 knygų – mokslinių monografijų, šaltinių, sintezių, mokslo populiarinimo darbų; parengta 30 duomenų bazių, 130 stambių skaitmeninių išteklių, surengta 50 tarptautinių lituanistinių konferencijų ir kt.“ Įvardyti tokie ryškiausi projektai kaip „modernus, nuolat pildomas literatūros terminų žodynas, vienu unikaliausių lietuvių kultūros dokumentų laikomi Kristijono Donelaičio poetiniai rankraščiai, Sąjūdžio atsiradimo priežastys, vaikų, gyvenančių ne Lietuvoje, kalbos kitimo ypatybės…“ Projektuose dalyvavo ne vien Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Vykdant projektus nemažai parengta ir išspausdinta publikacijų užsienio šalių periodiniuose leidiniuose.
Plačiau…