Gal taip ir galima būtų sakyti apie Romualdo Granausko eseistiką – tarp juodvarnių ir balto balandžio. Tarp juodo ir balto. Ir dar patikslinti: pagrindinis eseistikos takas driekiasi tarp Simono Daukanto ir Jono Biliūno, nes jis pradedamas „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“, o „baltas liūdesio balandis“ – iš J. Biliūno, iš jo laiško žmonai Julijai (1906 05 28); tiksliau – iš jame cituojamo Julijaus Slovackio eilėraščio „Išsiskyrimas“: „Pomiędzy nami lata biaùy goląb smutku…“ Išversta tikriausiai Meilės Lukšienės, J. Biliūno tyrinėtojos ir „Raštų“ sudarytojos, ir tas vertimas taip gražiai, taip biliūniškai suskambo, kad jį pagavo ir R. Granausko ausis.
Plačiau…

Prieš 90 metų Vytauto Didžiojo universitete dėsčiusiam Baliui Sruogai žaidžiant šachmatais su Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu Vincu Krėve-Mickevičiumi išsirutuliojo idėja kurti Kaune teatro muziejų.
Plačiau…

Jis [Justinas Marcinkevičius] vykdė
panašią funkciją, kaip ir Maironis.
Vytautas Kubilius, „Dienoraščiai, 1976–2004“

Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra. Bet ar tikrai tauta tebėra dabartiniame mąstyme apie žmogų, jo pasaulį, vertybinius pasirinkimus? Vytautui Kubiliui prieš gerą dešimtmetį šis klausimas dar nekilo, tad jis galėjo formuluoti ir aiškų ryšį tarp Maironio ir Just. Marcinkevičiaus.
Plačiau…

Įsijungęs į Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių programą, parengtą gimtosios kalbos sklaidai ir autoritetui didinti, Vinco Krėvės–Mickevičiaus memorialinis butas – muziejus (vadovas Vladas Turčinavičius) 2016 m. kovo 9 d. pakvietė į renginį „Tvarkom ar darkom? Kalbos aktualijos“. Kadangi renginys vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11–osios išvakarėse, muziejaus vadovas pakvietė renginį pradėti Lietuvos himnu. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Grigienė, pasveikinusi į renginį susirinkusius svečius su artėjančia švente, pristatė pirmo ir antro kurso pradedančias dainuoti studentes, kurios lietuviškomis dainomis suteikė vakarui šventišką nuotaiką.
Plačiau…

Regimantas Tamošaitis – rašytojas, literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras, mėnraščio „Metai“ skyriaus redaktorius. Jis – bene labiausiai bendraujantis su mokiniais ir mokytojais literatūrologas.
Plačiau…

Balandžio 1-ąją sukanka lygiai 80 metų nuo gerbiamo poeto ir rašytojo Marcelijaus Martinaičio gimimo. Kartais išties norėtųsi patikėti, jog žmogus – tai katinas, kuris galėtų atgimti iš naujo. Kita vertus, gal taip ir yra. Šio poeto, eseisto, vertėjo, „Poezijos pavasario“ (1975 m.) bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureto (1998 m.) mintys dar ne kartą grįš į jo kūrybą skaitančių ir vertinančių žmonių mintis bei širdis, M. Martinaičio kūryba gyva, o kūrėjas gyvas joje.
Plačiau…

Jau tapo tradicija balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuoti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Tai vienas iš dviejų žinomų pasaulyje išlikusių šios 1547 m. Karaliaučiuje išleistos knygos egzempliorių. Į VU biblioteką ji atkeliavo iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos 1957 m. Ją atgauti padėjo tuometinis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas.
Ką mums šiandien reiškia pirmoji lietuviška knyga? Apie Martyną Mažvydą, jo įtaką lietuvių kalbai ir kultūrai, „Katekizmo“ reikšmę ir poveikį kalbamės su Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūte-Abukevičiene.
Plačiau…