Žiniasklaidoje – Page 89

Danutė Kalinauskaitė. „Sugrįžimas“. Nacionalinio diktanto tekstas

Berniukas ir mergaitė, nučiuožę ant užpakalių nuo kalno, per melsvėjantį sniegą pasileido prie upės. Jie tik trumpam atsiguls ant ledo, šaltuko nusvilintas ausis priglaus paklausyti, kas ten, gelmėje – žuvų ir laumių plaukų pasaulyje. Dar pabėgės už upės į mišką, vasarą taip masinantį neįžengiamybe: džiunglės, kuriose, galąsdami tomahaukus, tyko indėnai, spęsdamos spąstus raizgosi lianos, o kur dar tankiausiai suaugę šaltekšniai ir ožekšniai… Tarp braškančių eglių jau ėmė temti, o jie sustirę, peralkę. Kurgi upė, į kurią pusę namai? Į visas puses – kamienai, šabakštynai, kranklių riksmas… Nusigalavę, susiglaudę, su prišalusiomis prie skruostų ašaromis, jie sutūpė po egle pasitikti likimo – artėjančių vilkų akių žiburėlių. Staiga šakos prasiskleidė, apakino žibintuvėlių šviesa, o prišokęs šuo aplaižė veidus. „Stebuklas, kad mes juos radom“, – išgirdo tamsoje.
Plačiau…

Minime Motiejų Valančių

Motiejus Valančius – lietuvių grožinės prozos pradininkas– gimė 1801m. vasario 16 (28) d. Nasrėnų kaime, netoli Salantų (Kretingos raj.) turtingo valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1828m. M.Valančius tapo kunigu. Jis užėmė aukštas pareigas: buvo Vilniaus ir Peterburgo dvasinių akademijų profesorius, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, o nuo 1850m. – Žemaičių vyskupas. Jis parašė vertingą dviejų tomų istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“ (1848), sudarė smulkiosios tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“ (1867), išleido keliolika religinės paskirties knygų.
Plačiau…

Danutė Kalinauskaitė: kaip rašytoja sužydėjau sulaukusi Žemaitės amžiaus

Viena įdomiausių lietuvių prozininkių Danutė Kalinauskaitė (56 m.) juokauja, kad ji, kaip rašytoja, sužydėjo sulaukusi Žemaitės amžiaus. Neseniai išleista trečioji jos novelių knyga „Skersvėjų namai“ pakeri turtinga kalba, keliais prasmių klodais, šviesiu humoro jausmu.
Plačiau…

Įspėjimas tėvams: daugėja lietuvių kalbos nemokančių vaikų

Gimtoji kalba yra viso ugdymo pagrindas. Tačiau jau pačioje ugdymo pradžioje susiduriama su dideliais iššūkiais – daugėja vaikų, kurie tiesiog nemoka lietuvių kalbos. Taip sako literatūrologas Saulius Žukas, Vilniaus knygų mugėje aptaręs priešmokyklinio ugdymo problemas.
Plačiau…

Patikrino dešimtokų žinias: pasiekėm dugną

Tai tragedija. Tokia pirma mintis neretam gali šauti į galvą sužinojus, kaip mokosi mūsų šalies dešimtokai.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) kasmet tikrina jų žinias organizuodamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Jis privalomas visiems tiems, kurie nori įgyti pagrindinį išsilavinimą, tad paprastai jį laiko kone visi šalies dešimtokai.
Plačiau…

Bronius Dobrovolskis apie mokinių raštingumą

Baimės dėl prastėjančios moksleivių rašybos ir augančios beraščių kartos nėra be pagrindo.

Tuo įsitikino eksperimentą atlikęs žinomas kalbininkas Bronius Dobrovolskis. Po 20 metų tokį patį diktantą dabartiniams devintokams pateikęs kalbininkas suglumo: padarytų klaidų kiekis padvigubėjo.
Plačiau…

Vytautas Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais. Premija skirta už monografiją Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas.
Plačiau…

Algimantas Mackus: „Abejonė man yra pagrindinė kūrybinė sąlyga“

Kūrybinio žodžio pastanga yra įdomi ir tuo, jog niekada nežinai, ar naujausia tavo knyga nebus ir pas­kutinė. Todėl apie konkretų įsipareigojimą kalbėti būtų netikslu ir ne visai sąžininga. Telieka principiniai įsi­pareigoti atpažinti laiką, kada kūrybinės pastangos ne­bus ir kuklūs kūrybiniai rezultatai, gi tokiam laikui atėjus – padaryti reikiamas, kūrybą respektuojančias išvadas. Kada nebesugebėsiu išlaikyti ištikimybės susi­darytai kūrybinei sampratai, laikas sugrįžti į privačią tylą bus atėjęs.
Plačiau…

„Gyvuokit ir darbuokitės. Jūsų Kostas Ostrauskas“…

2016 m. balandį minėsime dramaturgo, kritiko, literatūros istoriko Kosto Ostrausko (gimė 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriuose) 90-ąsias gimimo metines, o sausio 9-ąją suėjo ketveri metai po jo mirties (mirė 2012 m. JAV). Daugeliui Lietuvoje šio išeivijos rašytojo vardas tebėra menkai žinomas, nors akademinėje bendruomenėje Ostrauskas vieningai pripažįstamas lietuvių absurdo dramos klasiku (beje, jo pirmoji pjesė „Pypkė“ pasirodė 1951 m., t. y. tuo pačiu metu kaip ir garsiosios S. Becketto ar E. Yonesco dramos) ir postmoderniosios dramos pradininku.
Plačiau…

„Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Teatro pamokos: atradimai“

2016 m. vasario 24 d. 15.00–16.30 val. „Mokytojo TV“ kviečia dalyvauti tiesioginėje vaizdo transliacijoje „Teatro pamokos: atradimai“. Tai – antroji tiesioginių transliacijų ciklo „Meninis ugdymas: tendencijos, kryptys, patirtys, klausimai“ dalis. Pirmojoje transliacijoje „Meninio ugdymo aktualijos“ pristatytos meninio ugdymo turinio kaitos tendencijos ir aptarta meninio ugdymo situacija.
Plačiau…