Žiniasklaidoje – Page 94

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė. Savito, atsakingo ir prasmingo žodžio meistrė

Rašytoja Vytautė Žilinskaitė šių metų gruodžio 13-ąją atšventė savo 85-metų jubiliejų. Rodos, taip neseniai ją, karūnuotą vaikų literatūros karalienę, jos knygų gerbėjai sveikino su 80-mečiu… Metai sulig jų skaičiaus didėjimu įgyja keistą jutiminio susitraukimo galią. Jie bėga vis greičiau ir greičiau… Per praėjusį penkmetį (nuo 2010 m.) Vytautė išleido romaną „Ne tas drugys“ (2013 m.). Tai buvo pirmas tokio žanro kūrinys tarp dešimčių jos apysakų ir pasakų vaikams, tarp satyrų, humoreskų, parodijų… Romanas apie rašytoją, kuris stebi spartų visuomenės (drauge ir literatūrinės) keitimąsi atūžus Atgimimo bangai ir Lietuvai atsikariavus Nepriklausomybę. Romanas šiek tiek kitoniškas nei gausūs ankstesni įvairaus žanro Vytautės Žilinskaitės kūriniai. Bet apie tai jau kalbėta mūsų spaudoje, nors ir retokai. Apie kurį nors jauną poetuką pas mus vis dar rašoma dažniau negu apie lietuvių literatūros klasikus. Deja…
Plačiau…

Pasakų tyrinėtoja: net ir žiaurios pasakos vaikus moko jautrumo

Pasakų būta įvairių: švelnesnės buvo skirtos vaikams, o žiauresnių ar net su erotikos elementais vaikams nenorėta sekti, LRT KLASIKAI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Jūratė Šlekonytė. Vis dėlto, pastebi ji, pasakos moko gero elgesio. „Pavyzdžiui, visi cituoja pasaką, kaip ragana išsuka kalytei, kuri padeda mergaitei, kojytes. Baisu, kad taip elgiamasi. Bet aš sakyčiau, čia – tam tikras užuojautos, empatijos sužadinimas, kad taip negalima elgtis, kad gyvūnėlis kenčia“, – kalba pasakų tyrinėtoja.
Plačiau…

Tomas Daugirdas. Koks yra lietuvio charakteris?

Koks yra dabartinis lietuviškumas? Kokie dabartiniai lietuviškojo charakterio bruožai? Apie juos nemažai yra kalbėję tarpukario ar išeivijos mąstytojai, posovietiniai eseistai. Tačiau kokį lietuviškumą pamatome pažvelgę į tai, kaip šiandien veikia, ko siekia lietuvis?
Plačiau…

Leksikos projekto rezultatai apibendrinti leidinyje

Ugdymo plėtotės centro remto projekto „Moderniosios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“, kuriame bendradarbiavo asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai, rezultatai apibendrinti leidinyje mokytojams lituanistams ir švietimo sistemos vadovams.
Plačiau…

2016 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino aktualių naujienų pristatymas

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ tiesioginės vaizdo transliacijos „2016 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino aktualių naujienų pristatymas“ vaizdo įrašas.
Plačiau…

Lietuvos kultūros paveldas tapo interaktyvus

Ar žinote, kokį vyną gėrė LDK didikai, kaip į Lietuvą kelią skynėsi kava ir kokias ligas ponai gydydavo tabaku? Koks buvo studento gyvenimas Lietuvoje prieš 400 metų? Ką Lietuvoje pamatė iš Florencijos atvykęs garsus skulptorius?
Plačiau…

Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.
Apie tai svarsto savo straipsnyje dr. Alvydas Butkus ir Violeta Butkienė
Plačiau…

Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai

Jau parengtas 2015 metais Maironio lietuvių literatūros muziejuje vykusios mokslinės konferencijos „Žemaitės magija: asmenybė, kūryba, archyvų slėpiniai“ elektroninis leidinys.
Plačiau…

Užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos, nes per ją gali pajusti ir tautos charakterį

Lietuvių kalbos besimokantys Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai mano, kad, norėdami būti miesto arba visuomenės dalimi, jie turi kalbėti vietos kalba. Be to, pasak jų, išmokti lietuvių kalbą – tiesus kelias pažinti lietuvius. Šiomis mintimis užsieniečiai pasidalijo su kalbos tyrėja daktare Jogile Teresa Ramonaite, nagrinėjusia, kaip užsieniečiams sekasi įsisavinti lietuvių kalbą.
Plačiau…

Jūratė Jagminienė. Esu tik felčeris, nors yra žmonių, kurie mane ir ponu daktaru pavadina (J. Jablonskis)

Šiais metais minime išskirtinės asmenybės – Lietuvos kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) – 155-ąsias gimimo metines.
Apie J. Jablonskio gyvenimą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai rašyti rizikinga, apie jį išleista daug leidinių, publikuota gausybė straipsnių. Tačiau prisiminti ir priminti visuomenei apie išskirtinę J. Jablonskio asmenybę, manau, verta.
Plačiau…