Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…
Žiniasklaidoje – Page 98
Kalbų evoliucija yra panaši į biologinę evoliuciją. Ji vyksta lėtai, iš kartos į kartą, tad nėra tikslaus laiko, kada iš vienos kalbos išsivysto kita kalba. Dėl šios priežasties taip pat sunku pasakyti, kad viena kalba yra neabejotinai senesnė už visas kitas. Visos jos tokios pat senos kaip pati žmonija. Vis dėlto visos kalbos, kurios čia bus išvardintos, turi kažką ypatingo ir senovinio, ir tai jas daro išskirtines, rašo „The Culture Trip“.
Plačiau…
Audronė Pitrėnienė: „Kiekviena pamoka yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas…“
2015-09-18
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė šių mokslo metų šūkiu paskelbė – „nė vienos praleistos pamokos“. Pirmam mokslo metų mėnesiui įsibėgėjus, su ministre kalbamės apie pamokų svarbą, jų nelankymo priežastis ir galimybes išspręsti šią problemą.
Tie, kurie lankė sovietinę mokyklą, tikriausiai mena sunkiau besimokančius bendraklasius, kuriems mokytojai nešykštėdavo „negabaus“, „tinginio“ ar dar riebesnės etiketės. Dalis tokių vaikų iškeliaudavo netgi į specialiąsias mokyklas, o apie tai, kad sunkiai skaitantis ar rašantis mokinys gali būti visiškai normalaus ar netgi aukštesnio intelekto, žinojo tik nedaugelis tėvų ir netgi pedagogų. Šis sutrikimas, vadinamas disleksija, tapo ne vieno vaiko nuvertinimo, neretai nulėmusio ir tolesnį jo gyvenimą, priežastimi. O kaip yra šiandien? Kaip Lietuvos švietimo sistemoje pasikeitė požiūris į disleksiją turinčius vaikus? Ar jie gauna veiksmingą pagalbą? Apie tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docente, daug metų dirbusia pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, dr. Rasa Barkauskiene.
Plačiau…
Nėra jokios sensacijos, kai mes kalbame apie tai, kad švietimas yra viena didžiųjų XXI a. problemų, kaip ir skurdas, migracija, sienų apsauga, solidarumas, bendradarbiavimas. Švietimas yra be galo svarbus, nes pasaulyje labai aiškiai suprasta, kad išsilavinę žmonės yra ne šiaip sau ekonominė arba gamybinė jėga – jie, visų pirma, yra solidarūs žmonės, platesnio akiračio, platesnio horizonto, kurie gali suvokti gana sudėtingas mūsų pasaulio realijas.
Plačiau…
Iš pažiūros atrodo, kad seniausiai iš likusių gyvų indoeuropiečių kalbų – lietuvių kalbai – iškilo mirtinas pavojus. Vilniuje ir Kaune ant pastatų mirga vien angliški užrašai. Vietos lenkai reikalauja pavardžių pasuose lenkišku raidynu.
Ar lietuvybė išliks tyra ir gryna, ar Lietuvos miestuose skambės maišytas slengas kaip kokiame Singapūre? Apie tai portalas lrytas.lt kalbėjosi su Lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene.
Plačiau…
Suomiškas receptas Lietuvai: yra ko pavydėti
2015-09-12
Lietuvos švietimo sistema atsilieka šimtmečiu. Pasenę ne tik mokymo būdai, bet ir atsiskaitymų sistema, o moksleiviams suteikiamos kompetencijos – visiškai nenaudingos šio laikmečio žmogui.
Tokiomis įžvalgomis su DELFI pasidalijo politikas Andrius Kubilius. Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas ir opozicijos lyderis atkreipė dėmesį į didžiausias švietimo sistemos problemas. Anot švietimo srities specialistų – situacija darosi pavojinga, nes šių problemų neišsprendus užauginsime visuomenę, kuri negebės prisitaikyti šiame amžiuje. Ragina pavyzdį imi iš Suomijos „Dabartinė švietimo sistema ir jos pagrindiniai klasikiniai kolektyviniai ugdymo metodai („mokytojas – klasė“) susiformavo XIX amžiaus viduryje, kai besiformuojanti industrinė visuomenė, masinė gamyba, vėliau tapusi konvejerine gamyba, pareikalavo masinio švietimo, gebančio suteikti vienodas žinias didelei masei žmonių.
Labai svarbu pasakyti žmonėms, kieno pusėje esi, pateikti savas priežastis ir aiškiai atskleisti savo poziciją, kaip viešą deklaraciją visuomenei. Šiandien kalbėsiu apie skaitymą. Apie tai, kad bibliotekos labai svarbios. Ir tvirtinsiu, jog įvairiausių romanų skaitymas savam malonumui yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriais galite užsiimti. Aš į pagalbą pasitelksiu įtikinamų argumentų žmonėms, kurie supranta, kas yra bibliotekos ir bibliotekininkai, kodėl šitaip svarbu juos išsaugoti.
Plačiau…
Metodinė medžiaga lietuvių kalbos mokytojams
2015-09-08
Parengtas užduočių raštingumui ugdyti komplektas 5–10 klasėms. Lietuvių kalbos raštingumo ugdymo užduotys. Diktantai. Atpasakojimai – tai metodinė medžiaga, kurią sudaro nuosekliai pateikti pratimai bei diktantai ir atpasakojimai, skirti lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiams formuoti ir tvirtinti. Kalbos žinių taikymo užduotys 5–8 klasių mokiniams padės pakartoti gramatiką: mokiniai gebės ne tik atpažinti tekste tam tikras gramatines ypatybes, bet ir stengsis sudaryti įvairios darybos žodžius, rašys prašomos struktūros sakinius, tobulins rašybos ir skyrybos įgūdžius ir pan. Prie kiekvienos užduoties, remiantis naujausius reikalavimus atitinkančia vertinimo sistema, nurodytas galimų surinkti taškų skaičius.
Plačiau…
Pauliui Širviui – 95
2015-09-06
Šiandien, rugsėjo 6 d., minimos poeto Pauliaus Širvio gimimo 95-osios metinės.
P. Širvys (1920 09 06 – 1979 03 27) yra išleidęs ne vieną eilėraščių rinkinį, už visos savo kūrybos rinktinę 1972-aisiais gavęs respublikinę literatūros premiją, tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu.
Svarbiausios P. Širvio poezijos temos – karas, tėviškė, meilė. Nemažai jo eilėraščių dėl savo melodingumo yra virtę populiariomis dainomis.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.
T. Fuleris |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras