„Mirsiu, bet neskaitysiu“, – jaunuolio grasinimą su šypsena prisimena Williamas G. Brozo, George’o Masono universiteto JAV profesorius, tiriantis berniukų ir vaikinų raštingumo pokyčius. Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos organizuotoje konferencijoje Vilniuje dalyvavęs mokslininkas VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo apie skaitymo ir apskritai raštingumo įtaką žmogaus sėkmei.
Niekas neabejoja raštingumo reikšme nei berniukų, nei mergaičių sėkmei vėlesniuose gyvenimo etapuose. Kyla klausimas, kodėl kalbame konkrečiai apie berniukų skaitymo įgūdžius ir raštingumą? Anot dr. Brozo, pasaulyje su sisteminiais apribojimais: mokytis skaityti, rašyti, eiti į mokyklą, siekti aukštesnio išsilavinimo ir vėliau karjeros daugiausia susiduria mergaitės, tačiau, žvelgdami į Vakarų Europos šalių ir JAV statistiką, matome, kad vaikinai patiria savų problemų. Pasak mokslininko, tos individualios problemos neretai virsta visuomenės problemomis.
Pašnekovas iliustruoja mintį pavyzdžiais: vidutiniu raštingumu amerikiečiai paaugliai neprilygsta savo bendraamžėms. Dvigubai daugiau berniukų nei mergaičių pašalinami iš pamokų. Berniukai kartoja mokyklos kursą dukart dažniau nei mergaitės. 25% daugiau berniukų palieka mokyklas. Aukštojo mokslo vėliau siekia daugiau merginų ir moterų.
Ketvirtoko nuosmukis
Profesorius pabrėžia, kad norą skaityti ir lavintis berniukai dažnai praranda ketvirtoje klasėje, prasidėjus brendimui. Motyvacijos smuktelėjimą patiria net ir noriai mokęsi berniukai. Be to, šis „ketvirtoko nuosmukis“ esą būdingas berniukams visame pasaulyje.
Apie paauglių nenorą sėsti prie knygų daugelis nutuokia be specialių tyrimų, bet 1942 m. JAV apie tai pradėta kalbėti kaip apie berniukų bruožą. Ilgą laiką šiai temai nebuvo skiriama dėmesio ir todėl, kad būta pakankamai galimybių užsidirbti neturint išsilavinimo (pvz., pramonės srityje).
„Mano tėvas, dirbdamas vienoje Detroito gamyklų, galėjo vienas išlaikyti didelę katalikišką šeimą, – šypsosi pašnekovas. – Šiais laikais vargu ar tai įmanoma.“ Dabar išsilavinimas tiesiogiai siejamas su gerove. Kaip tik todėl svarbu didinti skaitymo įgūdžius ir raštingumą ten, kur gerovės labiausiai trūksta, primena dr. Brozo.
Prasti mokymosi rezultatai kenkia mažiau pasiturinčių ir aukštesnio visuomeninio statuso šeimų vaikams. Tačiau pažeidžiamiausių sluoksnių berniukai privalo mokėti skaityti ir rašyti, kad liktų visaverčiai visuomenės nariai. Ryšys tarp neraštingumo ir polinkio nusikalsti yra akivaizdus, ir čia mokslininkas pamini dar vieną faktą: 60% JAV kalinių nemoka skaityti, 85% – menkai raštingi.
Atrodo nevyriška
Profesorius siūlo kelias prielaidas, paaiškinančias, kodėl „nuosmukis“ būdingas berniukams, nepriklausomai nuo jų šalies ar kultūros.
Norą skaityti gali menkinti, pavyzdžiui, berniukų susidomėjimo nesukeliantys mokymo metodai. Tradiciniai mokymo būdai dažnai siejami su nuoboduliu, nuobodulys skatina netinkamą elgesį pamokų metu, o dėl pastarojo kylančios problemos – nenorą apskritai eiti į mokyklą.
Kita prielaida – mokymosi programa esanti „moteriška“, į ją įtraukti tekstai nedomina berniukų. Kolektyvai mokyklose dažnai moterų – skaičiuojama, kad tik vienas iš 10 mokytojų yra vyras. Anot dr. Brozo, kas ketvirtam vaikui JAV augant tik su motina, raštingumo ugdymas tampa daugiausia moterų atsakomybe.
Čia prieiname prie, profesoriaus žodžiais, svarbiausios priežasties, atplėšiančios berniukus nuo knygų: skaityti atrodo „nekieta“ ir nevyriška.
Pasak dr. Brozo, nenorą skaityti didžiąja dalimi sukelia visuomenėje tarpstantis „vyriškų“ vyrų stereotipas. Prasidėjus brendimui, berniukai pajunta, kad knyga rankoje greičiausiai neatneš sėkmės tarp bendraamžių, ir meta ją į šoną. „Kieti“, šaunūs berniokai knygų neskaito, jie užsiima kuo nors kitu.
„Skalė tarp homoseksualaus vyro ir tradicinio mačo yra milžiniška, ir vyriškumas turi įvairiausių išraiškų, – teigia profesorius. – Nuoširdumas, smalsumas, pagarba, geranoriškumas gali ir turi atsispindėti vyro portrete. Matant daugiau tokių portretų, jaunuoliams būtų lengviau atskleisti savo įvairiapusiškumą.“
Skaitymas – vienas paprasčiausių kelių su jais susipažinti. Tik kaip sumažinti tą nenorą?
Technologijos – dar ne viskas
Anot profesoriaus, mokytojams labiau sektųsi ugdyti berniukų raštingumą, jei šie į juos žvelgtų kaip į asmenybes, siektų pažinti, suprasti jų tikslus bei pomėgius.
Apklausos rodo, kad berniukai lengviausiai įsitraukia į tekstus, jei šie būna susiję su jiems asmeniškai įdomia sritimi, juose yra veiksmo, veikėjus lydi sėkmė ir skatina tikslas. Žinoma, pirmieji tekstai turi būti smagūs.
Puikiai įtraukia komiksai, grafinės novelės, su pomėgiais susiję tekstai, pvz., apie sportą, riedlentes ar pan. Muzika irgi gali padėti mokytis: skaitant dainų tekstus ar juos kuriant.
Kaip mokymo priemones arba turinį tekstams galima išnaudoti kompiuterinius žaidimus ir apskritai technologijas.
„Tačiau XXI a. technologijos pažangos neatneš mokyklose, besilaikančiose XIX a. standartų“, – primena pašnekovas ir pamini atvejį, kai Los Andželo mokyklų grupė (Los Angeles Unified School District) investavo milijardą dolerių į naujus „iPad“ ir padalijo juos vaikams 47-iose mokyklose. Programa patyrė fiasko: mokytojai patys nemokėjo jais naudotis, mokyklų internetas „nepavežė“ tokio skaičiaus įrenginių, dalis vaikų prarado susidomėjimą įdiegtomis mokymo programėlėmis, o kita dalis „nulaužė“ apsaugos sistemą ir toliau naudojosi „iPad“ savais tikslais.
Pašnekovas darsyk primena asmeninio dėmesio ir autoritetų svarbą. Vyrai mokytojai, treneriai, vyresni moksleiviai turi didžiulę įtaką augančio jaunuolio savipratai ir motyvacijai.
Šią įtaką jie gali panaudoti organizuodami kad ir berniukų knygų klubus.
Pamatęs mano veide nuostabą, mokslininkas patikslina: knygų klubo nariai gali burtis po sporto treniruotės aptarti knygų, pasakojančių, pvz., apie praktikuojamą sporto šaką.
Teigiamai veikia skirtingo amžiaus berniukų mokymasis drauge. Dr. Brozo prisimena atvejį, kai vyresnis prastai skaitantis ir rašantis jaunuolis padėjo jaunesniam, dar silpniau skaitančiam berniukui mokytis. Jie kartu skaitė jaunesniajam įdomius tekstus – apie šio mėgstamą futbolo komandą.
Pamažu augant abiejų raštingumo įgūdžiams, jie ėmė labiau gilintis į skaitomus tekstus ir ieškoti sudėtingesnio turinio. Iš pradžių žavėjęsi fizine sportininkų jėga, vėliau įsigilino į steroidinių preparatų žalą ir kitiems ją pristatė, papasakojo, kaip stiprėti sveikai, kaip maitintis ir sportuoti.
Nenoriausius skaitytojus dr. Brozo siūlo skatinti kuo aktualesniais, su pomėgiais labiausiai susijusiais tekstais, net jei šie iš pažiūros atrodo menkaverčiai. Pradėję nuo paikų komiksų ar kitokių lengvų tekstų, jaunuoliai jus mažesnį priešiškumą sudėtingesniems komiksams ar tekstinėms knygoms, taip plėsis akiratis.
Mokslininkas išgarsėjo savo knyga „Būti berniuku, būti skaitytoju“ (angl. „To be a Boy, To be a Reader“, 2002 m.).
Knyga pataria, kaip padėti berniukams formuoti skaitymo įpročius ir sveiką vyriškumą, į mokymo programą įtraukiant tekstų, piešiančių įvairiapusius pozityvius vyrų portretus.
Skaitymo ir raštingumo temas dr. Brozo tiria nuo 9-ojo dešimtmečio, jomis susidomėjo 1977 m., dirbdamas mokytoju vienoje juodaodžių vaikų lankomų provincijos mokyklų Pietų Karolinoje.
Profesorius siekia padėti pedagogams ir kitiems žmonėms sėkmingai ugdyti paauglius ir daugiausia dėmesio skiria pažeidžiamiausiems bei priešiškiausiems. Jis ragina žvelgti į berniukus ne kaip į vientisą grupę, o pažinti juos kaip individus ir suteikti pagalbą pirmiausia tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Šaltinis čia
