Lietuvoje planai aprūpinti moksleivius planšetiniais kompiuteriais kartais pateikiami taip, lyg tai būtų panacėja, automatiškai pakelsianti kiekvieno vaiko žinių lygį. Tik štai tokių pat svajų įkvėpta Los Andželo (JAV) mokyklų administracija, užsimojusi aprūpinti „iPad“ kompiuteriais visus 640 tūkst. miesto moksleivių, dabar teisinasi FTB pareigūnams, o „Apple“ privalės išmokėti 4,2 mln. dolerių sutarties nutraukimo mokestį. Viena iš plano žlugimo priežasčių – „iPad“ pasirodė netinkama mokomąja priemone.
2013 m. priimtas planas buvo ambicingas. Iki 2014 m. galo nupirkti po „iPad“ kiekvienam antro didžiausio JAV miesto moksleiviui. Kiekvienas planšetinis kompiuteris turėtų įdiegtas moksleivių poreikius tenkinančias „iWork“ ir „iLife“ programėles, kurios leistų kurti dokumentus, nuotraukas, muziką, filmus, skaičiuotes…
Be to, prie projekto prisijungusi kompanija „Pearson“ įsipareigojo sukurti daugiau specialiai mokslui skirtų programėlių. O mokyklos turėjo gauti visą reikiamą infrastruktūrą ir geresnes interneto jungtis.
„Svarbiausias dalykas yra paruošti vaikus technologijoms, su kuriomis jiems teks dirbti, kai baigs mokslus. Programa skirta vaikams, kurie patys neturi nei „iPad“, nei paprasto kompiuterio, tad mokykla suteiks jiems tokią prieigą“, – šviesiais 2013 m. kalbėjo Los Andželo jungtinio mokyklų padalinio įrangos vadovas Markas Hovatteris.
Už 30 mln. dolerių buvo nupirkti pirmieji 30 tūkst. „iPad“ ir… tuo viskas baigėsi. Projektas, kuriam buvo planuota skirti 1,3 mlrd. dolerių, beviltiškai įstrigo ir galiausiai žlugo. Dabar FTB tiria galimą korupciją sudarant sandėrį, o „Apple“ jau atsisveikino su planuotu 30 mln. dolerių pelnu, kurį žadėjo projektas (vien už „iPad“ planšetes buvo planuota sumokėti 0,5 mlrd. dolerių).
Tiesa, korupciniai ryšiai aiškėja tik FTB pradėjus tyrimą, o programa nė neįsibėgėjusi įstrigo ne dėl jų. Jau po savaitės išdalijusi pirmuosius 30 tūkst. „iPad“ administracija pristabdė projektą, nes… moksleiviai pasirodė jam per protingi.
Pirmieji „iPad“ gavę T.Ruzvelto mokyklos vaikai nė kelių dienų netruko, kad perprastų tiekėjų įdiegtas apsaugas, ribojusias „iPad“ naudojimą tik mokslo tikslams. Pavyzdžiui, mokyklose „Facebook“ dar buvo blokuojamas ugniasiene, tačiau parsinešę „iPad“ namo mokiniai tuoj pat išmoko pakeisti numatytuosius vartotojo ribojimus ir įrenginius ėmė naudoti kam tik nori, bet ne mokslams.
Nors tai lyg ir akivaizdžiai rodo, kad „iPad“ padėjo moksleiviams ugdytis savo IT išprusimą, mokykla laikinai uždraudė neštis įrenginius namo, o programa buvo pristabdyta.
Tai tik dalis bėdos. Mokytojai pateikė ataskaitas, kad daliai moksleivių „iPad“ tiesiog nėra priimtinas. Netinkamas jo ekrano dydis, rinkti tekstą liečiamame ekrane labai nepatogu, o trečiųjų gamintojų klaviatūros nėra patogios. Žodžiu, įrenginys pasirodė tiesiog netinkamas tai užduočiai, kuriai buvo numatytas.
Atsidusus teko atsisakyti gražiai susiskaičiuotų išlaidų (dabar vykstantis FTB tyrimas parodė, kad „apsiskaičiavimų“ būta itin nemažų) ir rinktis paprastesnį planą.
2014 m. miesto mokyklų vadovybė nutarė „iPad“ keisti įvairių gamintojų nešiojamaisiais kompiuteriais su „Windows“ operacine sistema ir aprūpinti jais tik 27 miesto mokyklas. Įprasta, nelabai įdomu ir projektas tekainavo 40 mln. dolerių, bet ką padarysi – veikia.
O iš planšetinių užmojų liko tik tyrimas dėl korupcijos ir įpareigojimas „Apple“ išmokėti Los Andželo jungtinių mokyklų padaliniui 4,2 mln. dolerių.
Dabar galėtume savęs paklausti, o kaip moksleivių pasirengimas ateičiai? Bet kažkaip keista tai daryti, kai pats sėdi ne prie planšetinio, o prie įprasto kompiuterio klaviatūros. Juk panašu, kad visa planšetinių įrenginių revoliucija esmės nepakeitė – kuriame ir toliau kompiuteriais.
Planšetiniai, aišku, irgi gali praversti. Tačiau kol mokyklos nemato jo tik kaip vieno iš įrankių, o mėgina dominti mokinius pačiu turėjimo faktu, naudos iš to planšetinio – kaip iš nepadrožto pieštuko. O įrankiu jį paversti gali tik mokytojas, pats kasdieniame gyvenime ir darbe neišsiverčiantis be planšetinio kompiuterio. Daug tokių pažįstate?
Šaltinis čia
