Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai?

Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje.

Ne­tgi ne­mi­nint to­kių fu­tu­ris­tiš­kai skam­ban­čių spe­cia­ly­bių aki­vaiz­du, jog dar­bo rin­ka per at­ei­nan­čius ke­lio­li­ka me­tų smar­kiai kei­sis. Kaip jau­na­jai kar­tais pa­dė­ti ug­dy­tis rei­kia­mas kom­pe­ten­ci­jas ir ko­kias pers­pek­ty­vias pro­fe­si­jas rink­tis – apie tai jau ba­lan­džio 25-ąją Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te (VGTU) vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­jo­je tė­vams „Vai­kai au­ga. Ar mes au­ga­me kar­tu?“ kal­bės VGTU Vers­lo va­dy­bos fa­kul­te­to de­ka­nė pro­fe­so­rė Je­le­na Stan­ke­vi­čie­nė. Da­li­ja­mės ke­le­tu jos įžval­gų, ku­rios gal­būt kaž­kam pa­dės pa­si­rink­ti tin­ka­mą kar­je­ros ke­lią.

– Kaip dar­bo rin­ka kei­sis iki 2030-ųjų?

– At­ei­ties dar­bo rin­ką le­mia šian­dien vyks­tan­tys eko­no­mi­niai pro­ce­sai – pa­mi­nė­siu pa­grin­di­nius. Pir­ma, tai va­di­na­mo­ji ket­vir­to­ji in­dus­tri­nė re­vo­liu­ci­ja. Nau­jo­sios „lū­žio“ tech­no­lo­gi­jos lems ma­žė­jan­tį pa­si­kar­to­jan­čių ope­ra­ci­jų po­rei­kį, ku­rias pa­keis di­des­nis dirb­ti­nio in­te­lek­to pri­tai­ky­mas. An­tra ten­den­ci­ja – il­ges­nė gy­ve­ni­mo truk­mė lems il­ges­nį dar­bin­gą am­žių, di­des­nį se­nė­jan­čios vi­suo­me­nės pa­slau­gų ir pre­kių po­rei­kį. Tre­čia ten­den­ci­ja – nuo­la­ti­nė kai­ta, di­des­ni po­ky­čių srau­tai lems po­rei­kį nuo­lat mo­ky­tis ir daž­nai keis­ti pro­fe­si­ją. Ket­vir­ta, rin­kų glo­ba­li­za­ci­ja – skir­tin­gų kul­tū­rų įsi­jun­gi­mas, tink­la­vei­ka lems di­des­nį so­cia­li­nių ge­bė­ji­mų po­rei­kį, ge­bė­ji­mą dirb­ti dau­gia­kul­tū­ri­nė­je ap­lin­ko­je, fi­ziš­kai ne­su­si­tin­kant su sa­vo ko­le­go­mis. Penk­ta ten­den­ci­ja – ur­ba­ni­za­ci­ja. Prog­no­zuo­ja­ma, kad dau­giau nei pu­sė pa­sau­lio gy­ven­to­jų gy­vens mies­tuo­se. Ki­tos svar­bes­nės ten­den­ci­jos: kli­ma­to kai­ta, fi­nan­sų rin­kų plė­tra ir glo­ba­li­za­ci­ja, ga­my­bos na­šu­mo au­gi­mas, pa­slau­gų sek­to­riaus plė­tra.

– Da­bar dar­bo rin­ko­je itin gei­džia­mi IT, in­ži­ne­ri­jos spe­cia­lis­tai. O ką ga­li­me va­din­ti at­ei­ties pro­fe­si­jo­mis?

– Moks­li­nin­kai fu­tu­ris­tai prog­no­zuo­ja, kad at­ei­ty­je at­si­ras vi­siš­kai nau­jos pro­fe­si­jos, to­kios kaip ge­nų prog­ra­muo­to­jai, mais­to in­ži­nie­riai, bioin­for­ma­ti­kai, sme­ge­nų in­ži­nie­riai, orų (kli­ma­to) val­dy­to­jai, kos­mo­so eis­mo kon­tro­lie­riai, at­min­ties pa­di­di­ni­mo, ge­ne­ti­nio prog­ra­ma­vi­mo tei­si­nin­kai, na­mų ro­bo­tų prog­ra­muo­to­jai ir ki­ti.

– Tai reiš­kia, kad kai ku­rios sri­tys, ge­bė­ji­mai, ver­ti­na­mi da­bar, po ke­lio­li­kos me­tų nu­eis už­marš­tin?

– Jei­gu da­bar dar di­de­lę reikš­mę tu­ri ži­nios ir įgū­džiai, tai at­ei­ty­je, kai po­ky­čiai bus vis spar­tes­ni, la­biau ver­tin­si­me so­cia­li­nius ir as­me­ni­nius ge­bė­ji­mus. Ver­ti­nant kiek­vie­nos pro­fe­si­jos pa­sto­vius ir be­si­kei­čian­čius įgū­džius, at­ei­ty­je ši pro­por­ci­ja pa­di­dės. Iki 35 pro­cen­tų su­da­rys be­si­kei­čian­tys įgū­džiai, o fi­nan­sų ir IT sri­ty­se jie sieks net iki 45 pro­cen­tų.

– Ko­kias kom­pe­ten­ci­jas ir kaip rei­kė­tų ug­dy­ti, no­rint pa­ten­kin­ti bū­si­mos rin­kos po­rei­kius?

– No­rint pa­ten­kin­ti bū­si­mos rin­kos po­rei­kius, jau da­bar rei­kia skir­ti dau­giau dė­me­sio to­kių kom­pe­ten­ci­jų kaip kri­ti­nis mąs­ty­mas, kū­ry­biš­ku­mas, men­to­rys­tė, tink­la­vei­ka ug­dy­mui. Bus la­bai ver­ti­na­mas emo­ci­nis in­te­lek­tas, pa­slau­gu­mas, de­ry­bų me­nas, pa­žin­ti­niai ge­bė­ji­mai. Gei­džia­miau­si dar­buo­to­jai bus tie, ku­rie ga­li at­lik­ti ke­lis dar­bus, o ne tie, ku­rie 15 me­tų dir­ba tą pa­tį dar­bą.

– Ar da­bar au­gan­tys vai­kai bus pa­si­ruo­šę at­ei­ties rin­kai?

– 2030-ai­siais į dar­bo rin­ką at­eis vai­kai, gi­mę 2010 me­tais, taip va­di­na­mo­ji al­fa kar­ta. Tai vai­kai, nuo gi­mi­mo pri­pra­tę prie iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų, jo­mis be­si­nau­do­jan­tys. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jie bus la­biau­siai iš­si­la­vi­nu­si kar­ta, ku­ri į dar­bo rin­ką ga­lės įsi­lie­ti žy­miai anks­čiau, dar ne­tu­rint for­ma­lių moks­lų bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mų. Vis­gi jiems truks bend­ra­vi­mo ir ki­tų so­cia­li­nių įgū­džių.

– Koks tė­vų vaid­muo, vai­kui ren­kan­tis pro­fe­si­ją? Kiek stip­riai jie tu­rė­tų prie to pri­si­dė­ti?

– Ar da­bar au­gan­tys vai­kai bus pa­si­ruo­šę at­ei­ties rin­kai, pri­klau­so ir nuo mū­sų tė­vų, ko­kias ga­li­my­bes su­tei­kia­me sa­vo vai­kams. At­ei­ty­je svar­biau bus ne kon­kre­čios pro­fe­si­jos, o tam ti­kros ar net ke­lių sri­čių pa­si­rin­ki­mas, nuo­la­ti­nis mo­ky­ma­sis. Svar­bu, kad tė­vai su­teik­tų vai­kams ga­li­my­bes bū­ti ir aug­ti tarp­kul­tū­ri­nė­je ir dau­gia­kal­bė­je ap­lin­ko­je, ug­dy­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo ir tink­la­vei­kos įgū­džius, ska­tin­tų emo­ci­nį in­te­lek­tą ir em­pa­ti­ją, ug­dy­tų ini­cia­ty­vu­mą, ge­bė­ji­mą pri­si­tai­ky­ti prie po­ky­čių, mo­ky­tis iš ne­sėk­mių. Ša­lia ba­zi­nių raš­tin­gu­mo sri­čių, to­kių kaip mo­kė­ji­mas skai­ty­ti, ra­šy­ti ir skai­čiuo­ti, bū­ti­nu­mą įgau­na mo­kė­ji­mas prog­ra­muo­ti bei fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas.

– Iš­duo­ki­te pa­slap­tį, kaip pa­si­rink­ti tin­ka­mą ir kar­tu pers­pek­ty­vią spe­cia­ly­bę?

– Tin­ka­mos ir pers­pek­ty­vios spe­cia­ly­bės pa­si­rin­ki­mas pri­klau­so nuo vai­ko po­lin­kių ir ge­bė­ji­mų. Eko­no­mi­nės ten­den­ci­jos ro­do, kad ge­bė­ji­mus, ku­rių rei­kės at­ei­ties dar­bo rin­ko­je, rei­kia pra­dė­ti ug­dy­ti šei­mo­je. Ne­tiks­lin­ga kal­bė­ti ir apie siau­ros pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­mą, rei­kia ruo­šti uni­ver­sa­lių so­cia­li­nių ir as­me­ni­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­čius vai­kus. Di­džio­ji stip­ry­bė yra ta­len­tų ug­dy­mas. Tė­vai yra pir­mie­ji, ku­rie ga­li pa­ste­bė­ti vai­ko ga­bu­mus ir su­da­ry­ti są­ly­gas jiems aug­ti. Bū­ki­me dė­me­sin­gi sa­vo vai­kams, leis­ki­me jiems aug­ti bei at­skleis­ti sa­vo stip­riau­sias pu­ses.

Lietuvosžinios

Atsakyti