Mokytojas žino, kaip motyvuoti nuobodžiaujančius mokinius

Kiekvienas vaikas yra unikalus, tačiau 35 tūkst. šalies penktokų pamokose skiriamos užduotys – tokios pačios. Dėl to pedagogai nuolat susiduria su sunkumais vienoje klasėje mokydami skirtingų pasiekimų lygio vaikus, o užduočių individualizavimas jiems tampa tikru galvosūkiu.

Tačiau situacija keičiasi: moksleiviams skiriamų užduočių diferencijavimą palengvina nauja mokymo priemonė – elektroninės pratybos EMA. Šiais mokslo metais įdiegtą naujovę jau išbandė 3400 mokytojų iš 780 šalies mokyklų. EMA – tai skaitmeniniu arba popieriniu formatu pateikiamos pratybos, skirtos 5 klasės moksleiviams, leidžiančios pedagogams vienoje klasėje efektyviai mokyti skirtingų gebėjimų ir pasiekimų turinčius vaikus. Kadangi moksleiviai į 5-tą klasę dažnai susirenka iš skirtingų pradinių mokyklų, pratybų sudėtinė dalis – specialūs diagnostiniai testai – leidžia mokytojui iš anksto įvertinti kiekvieno mokinio individualų pasiekimų lygį ir pagal testo rezultatus formuoti ugdymo planą. Toliau mokymo procese mokytojas mokiniams skiria skirtingus užduočių rinkinius pagal kiekvieno pasiekimų lygį. „Mokymo proceso individualizavimas ir užduočių diferencijavimas yra vienas svarbiausių ir opiausių klausimų šiandieninėje mokykloje. Stebėdami vaikų mokymo ir mokymosi procesą, atkreipėme dėmesį, jog greičiau užduotis atliekantis moksleivis būna priverstas laukti kitų, ima nuobodžiauti ir praranda motyvaciją. Tuo tarpu lėtesnieji neretai jaučia spaudimą dirbti greičiau, nestabdyti visos klasės darbo ir todėl sunkiau susikaupia. Abiem atvejais nukenčia mokymosi rezultatai. Tačiau jeigu pamokos tikslas yra išmokti temą, kodėl būdai tai padaryti turi būti visiems vienodi“, – retoriškai klausė EMA sukūrusios „TAMO grupė“ produktų vystymo vadovas Darius Ratkevičius. „Lengvai prieinamas skaitmeninis mokymosi turinys domina ne tik šiuolaikinius mokinius. Aš pats skaitmeninio mokymo įrankio, palengvinančio mokytojų darbą, laukiau jau seniai, – sakė Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos biologijos mokytojas Mindaugas Velmunskis. – O vaikų entuziazmą teko net stabdyti, nes jie prašė daugiau užduočių. Sulaukiau skambučių net iš tėvų, kurie teiravosi, kodėl jų atžalos negali atlikti ir kitų dalykų EMA pratybų užduočių.“ M.Velmunskiui antrino ir matematikos mokytoja Laura Mačionienė iš Karmėlavos B. Buračo gimnazijos. Pasak jos, diagnostinis testas – puikus įrankis patikrinti mokinių žinias mokslo metų pradžioje, tačiau ir vėliau jis padeda geriau įvertinti, kurias temas mokiniui verta pakartoti, į kurias sritis įsigilinti. „Moksleivių teigimu, EMA užduotys – įdomios, nestandartinės ir nematytos. Jų turinys praktiškas, susietas su realiu gyvenimu. Anksčiau to labai trūkdavo, – įžvalgomis dalinosi L. Mačionienė. – Be to, vaikams ypač patinka ir papildoma skatinimo priemonė – pasiekimų lenta „Safaris“, kuri skatina vaikus lenktyniauti tarpusavyje bei kuo geriau atlikti užduotis. Pamokos pabaigoje visi kartu apžvelgiame, kaip kiekvienam sekėsi, aptariame, kurios užduotys patiko, kodėl.“ Pratybos EMA skirtos 5 klasių mokiniams, besimokantiems lietuvių kalbos, matematikos ir „Gamtos ir žmogaus“ dalykus. Elektroninės pratybos įgalina diferencijuoti ir individualizuoti mokymo procesą ir, atsižvelgiant į turimus gebėjimus, tinkamai motyvuoti vaikus. Naujojo įrankio turinys atitinka bendrąsias pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, taip pat yra visiškai suderintas su alternatyvių vadovėlių turiniu ir gali būti naudojamas dirbant su jais.

Šaltinis čia

Atsakyti