Prieš atsirandant virtualioms mokymosi terpėms, moksleiviai ir studentai mokėsi iš knygų ar konspektų – visa tai galima įsivaizduoti kaip jau nulipdytą ir sustingusią molio skulptūrą. Štai virtualioje mokymosi aplinkoje studentams pateikiama dar minkšta molio masė, kuri gali kisti priklausomai nuo ją naudojančių asmenų sugebėjimų ir interesų. Mokymasis elektroniniu būdu suteikia tam tikrų naujų galimybių. Interaktyvaus turinio, kuris reaguoja į studentų žinias ir elgseną, prieiga ir kūrimas, virtualiose laboratorijose atliekami pratimai bei automatinio konsultavimo paslaugos – naudingų funkcijų laikui bėgant tik daugėja.
Pagerėja mokymosi procesas
Mokomųjų virtualių sistemų tikslas yra pagerinti patį mokymosi procesą. Prieš pradedant dėstytojui aiškinti tam tikrą kursą ar dalyką, jis privalo suprasti, kaip mokosi jo studentai. Neužtenka tikėjimo, kad jie visi sėkmingai supras dėstomą medžiagą. Mokymasis per atstumą sudėtingas tuo, kad dėstytojas ir studentas yra atskirti. Nei veido išraiška, nei dalyvavimas nebėra žinių (ne)įsisavinimo rodikliai. Nuotoliniam ugdymui palengvinti pasitelkiami dirbtiniam intelektui priskiriami aspektai, kuomet operatyviai apdorojami dideli informacijos kiekiai ir atliekami sudėtingi sprendimai. Mokymosi medžiaga privalo būti interaktyvi, reikalingos puikios vaizdo ir garso kokybės. Virtualios paskaitos turi vykti ne ilgiau 10-15 minučių.
Vizualumas „paperka“ daugumą studentų
Virtualus mokymasis yra įvairiapusis, kompleksinis ir greitai evoliucionuojantis procesas. Šis mokymo būdas apima edukologijos, sociologijos, kūrybos ir ekonomikos žinias bei praktiką. Mokslo institucijos, kurios jau senai naudoja nuotolinę mokymo strategiją ir vaizdinę medžiagą dabar dirba kur kas lanksčiau ir geriau išmano, kaip prisitaikyti prie studento. Mokymosi efektyvumą lemia kurso kompozicija, apipavidalinimas, kurioje randama informacija. Technologijų progresas turi nemažai įtakos medžiagos kūrimo ir pateikimo stiliui. Virtualios terpės kūrėjas privalo suprasti ir pritaikyti geriausias strategijas tam, kad studentai efektyviai naudotųsi pateikta medžiaga. Šis sukurtas stilius turi motyvuoti, palengvinti ir skatinti mokymąsi, teikti atgalinį ryšį.
Virtualus dėstytojas arba dirbtinio intelekto rezultatas
Kuriant virtualaus mokymo kursus nebuvo naudojamąsi jau sukurtais elektroninio mokymo objektais, mat jie tinka tik ribotam kiekiui vartotojų. Dėl patrauklios kainos ir vartotojų skaičiaus padidinimo buvo pasinaudota programinės įrangos kūrėjų patirtimi. Ta patirtis– spartaus taikymo projektavimo planas. Adaptyviosios išmanios elektroninės mokymosi sistemos priskiriamos dirbtinio intelekto sistemų klasei, nes jų turinys realizuojamas naudojant dirbtinio intelekto metodus. Ši sistema turi parinkti studentui optimalią mokymosi strategiją, ji atlieka individualaus ir virtualaus dėstytojo vaidmenį. Interaktyvumas padeda mokymosi dalyką padaryti suprantamesniu ir lengviau įsisąmoninamu. Jis taip pat reikalingas kuriant mokymosi bendruomenes. Paprasčiausias to pavyzdys – kai orų prognozavimo tinklapis gali imti duomenis iš meteorologinių serverių. Kelių turinių sąveika taip pat būtina kontroliuojant autorių teisių laikymuisi (pvz. VU veikia studentų mokslo darbų plagiato patikros sistema) bei gerinant dėstytojų ir studentų supratimą mokymosi medžiagoje.
Agentai virtualioje erdvėje
Daugeliui žmonių žinomas www (Internetinis saitynas) yra kasdien papildomas naujais informacijos resursais. Anksčiau internetas buvo skirtas tik patalpinti medžiagai, dabar pereinama prie kitimo funkciją galinčio atlikti turinio. Jeigu medžiaga parašyta kompiuteriui suprantamomis kalbomis, tai ji gali būti veikiama ne tik žmonių, bet ir kitų kompiuterinių programų, kurios vadinamos savavaldžiais tarpininkais (agentais). Jie veikia informaciją ieškant problemų ir sprendžiant įvairius uždavinius. Minėti agentai gali būti prilyginti įmonės sekretoriams – „paruošia“ bendradarbiavimo susitikimus, jie naudojami mokymo koregavimui, įrašų valdymui, studentų pažangos ir jų tarpusavio komunikacijos stebėjimui. Agentai nuolat skaičiuoja ugdymo eigos rezultatus ir parenka atitinkamus veiksmus jam valdyti. Be to, jie patys mokosi iš savo patirties, skaičiuoja savo vertinimų teisingumą įvairioms mokymosi grupėms, kurių studentai turi grupei būdingas charakteristikas.
Žemėlapiai-pagalbininkai
Koncepcijų žemėlapiai buvo pirmieji mokymuisi bandytos naudoti hierarchinės diagramos (pavyzdys – kairėje pastraipos pusėje). Jos vaizduoja anksčiau įgytų žinių grafinį modelį, kuris lemia tolimesnį sėkmingą mokymąsi. Šie žemėlapiai padeda besimokantiesiems suprasti naują informaciją, susieti ją su seniau išmokta medžiaga. Interneto saitynai gali būti panaudoti turiniui atvaizduoti ir mokymosi medžiagos kalbai bei virtualaus mokymosi turinio sąveikai gauti.
Nors dirbtinis intelektas vis dar yra kūrimo stadijoje, tačiau kai kuriose srityse jau naudojamas. Viena jų – elektroninio mokymosi sistema, apie kurią ką tik sužinojote daugiau. Visgi negalima šiuo mokslo laimėjimu visiškai „pasitikėti“, nes nėra iki galo ištirti galimi šalutiniai efektai. Štai žurnalo „Wired“ redaktorius Kevin Kelly pastebi, kad visuomenę gali ištikti identiteto krizė dėl nenustojančio dirbtinio intelekto tobulėjimo ir žmogiškųjų savybių perimimo. Ar virtualumas gros pirmuoju smuiku, ar vis dar nusileis tradiciniams mokymo metodams, sužinosime ateityje.
Justė Kazbaraitytė
Šaltinis čia
