Kaip DELFI sakė vienos iš inovatyvių mokymo programų atstovas, nemokamos programos mokiniams „Vaizdopamokos.lt“ vadovas Gintaras Lukoševičius, pirmieji pokyčiai jau prasidėjo.

„Mokykla kaip institucija, manau, išliks, tačiau neišvengiamai keisis. Dabar už mokyklos lango yra 21 a., o viduje vis dar vadovaujamasi 19 a. metodais.

Prognozuočiau, kad ateityje stipriai kis mokytojo vaidmuo. Orientuotis jie turės ne į mechaninį darbą, kas yra dabar. Pavyzdžiui, ta pati tema dėstoma 5 kartus per dieną kiekvienai klasei atskirai. Tą jau dabar galima optimizuoti. Mokytojai turi tapti mentoriais, kurie padės surasti informaciją ir ją interpretuoti“, – aiškino G. Lukoševičius.

Jo žodžius įrodo ir projektas, kurio dar prieš kelis metus jis savanoriškai ėmėsi. G. Lukoševičiaus vadovaujamą tinklalapį, kur mokiniai nemokamai gali peržiūrėti pamokas įvairiomis temomis, kas mėnesį aplanko apie 20 tūkst. mokinių.

„Mūsų tikslas buvo išlaisvinti tas žinias, kurios dabar yra užrakintos mokyklose. Norėjome, kad jos būtų pasiekiamos didesniam mokinių ratui. Kvietėme mokytojus išmokti pritaikyti naujas technologijas savo darbo procese ir naudojantis jomis savo žiniomis pasidalinti su kitais“, – pasakojo projekto vadovas.

Norinčių netrūksta, bet neturi techninių galimybių ir žinių

Jo teigimu, daugiausiai problemų šiame projekte kelia technologinė jo pusė. Netrūksta nei žiniomis norinčių dalintis mokytojų, nei jų pamokų klausytis norinčių mokinių.

„Kai parodėme mokytojams, kaip įrašyti vaizdo pamokas savarankiškai namuose be didelės įrašų studijos, tačiau kokybiškai, susidomėjimas tik išaugo. Bet šiuo metu eilėje laukia daugiau nei 300 mokytojų, kurie norėtų išmokti įrašyti vaizdo pamokas. Deja, neturime galimybių juos apmokyti ir surasti reikiamą įrangą“, – pasakojo jis.

Ir mokytojai, ir jis pats projekte dirba neatlygintinai.

Įvardijo, kas populiariausia

„Praėjusiais metais įrašėme pilną matematikos kursą 9-12 klasių mokiniams. Jis labai populiarus. Žemesnių klasių moksleiviai taip pat dažniausiai domisi matematikos ir anglų kalbos pamokomis“, – paklaustas, ko dažniausiai šioje mokymosi erdvėje ieško moksleiviai, pasakojo G. Lukoševičius.

Tačiau, pastebėjo jis, kuo daugiau turinio būna įrašoma, tuo labiau jis yra naudojamas.

„Mūsų tikslas yra įrašyti visas mokykloje dėstomas pamokas, apie 10 tūkst., grubiai skaičiuojant. Šiuo metu jau esame įrašę 3-4 šimtus pamokų, deja, riboja galimybės“, – pripažino projekto vadovas.

Vardijo pokyčius: pirmieji jau čia

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Inovatyvių studijų instituto vadovė Airina Volungevičienė priminė, kad kintančių mokymosi būdų nereikėtų sieti su organizacijų kaitos perspektyvomis.

„Kalbant apie mokyklą kaip organizaciją negalima būtų drąsiai prognozuoti, kaip ji pakis, tačiau kad kis mokymosi priemonės – tikrai taip. Ir jos jau yra pakitusios. Praktiškai negrįžtamai. Moksleiviai šiandien naudoja kitokias priemones saviraiškai, informacijos pasiekiamumui. Mokymasis vyksta per mokymosi būdus – kai ieškome informacijos, dalijamės, komentuojame ir vertiname. Tam mes naudojame nebe popierių ir pieštuką, o įvairias skaitmenines priemones“, – vardijo A. Volungevičienė.

Jos teigimu, nėra sunku derinti naujas mokymosi priemones su tradicinėmis, tačiau čia iškyla tam tikri pavojai.

Tikslas lieka tas pats

„Jei mes leisime vaikams „užsižaisti“ – per daug laiko skirsime tam tikroms veikloms, bandysime motyvuoti per IT naudojimą, gero rezultato nepasieksime. Vaikai turi siekti pokyčių mokymosi rezultatuose“, – pabrėžė specialistė.

Tačiau, jos teigimu, žvelgiant bendrai, inovatyvūs projektai – labai naudingi ne tik vaikams, tačiau ir mokytojams – didėja mokymo šaltinių įvairovė.

„Jei mes norime išmokyti vaiką, pavyzdžiui, anglų kalbos, mums reikia ir skaitmeninių priemonių, kurios padėtų praktikuotis kalbėti, rašyti, skaityti. Bet tai tiesiog kitos priemonės. Svarbu, kad tikslas – tas pats“, – aiškino A. Volungevičienė.

Kaip nori mokytis naujoji karta?

Tiesa, nors ji pritarė, kad šiuolaikinė karta nori mokytis naudodama kitokias priemones, būtent Z karta jaunuolių vadinti ji nelinkusi.

„Visais laikais paaugliai buvo aktyvesni nei suaugę ir pastarieji jiems atrodė nuobodesni. Jei mums kas būtų leidę per pamokas megzti, piešti ar spardyti kamuolį, greičiausiai tai ir būtume darę. Dabar moksleiviams duodamos naujosios technologijos ir jie jomis mielai naudojasi. Tačiau, manau, tai yra kartų skirtumai, nekorektiška taikyti abėcėlės raides“, – įžvalgomis dalijosi ji.

Anot A. Volungevičiūtės, norint pritaikyti šiai kartai tinkamą mokymosi būdą, reikėtų naudojantis įvairiomis kompiuterinėmis galimybėmis sukurti aktyvesnius užsiėmimus pamokų metu.

Pateikė pavyzdį, kaip gali atrodyti pamoka ateityje

„Vaikai, studentai ar suaugę žmonės yra pakankamai savarankiški, kad internete surastų reikiamą informaciją. Būtų galima pamokos planą dėlioti taip, kad į mokyklą vaikai jau ateitų pasiruošę, kažką sužinoję, tad galėtų užduoti klausimus, kvestionuoti turima informacija, diskutuoti. Tarkime, svarstyti, kas bus, jei pritaikysiu vieną ar kitą būdą, mechanizmą, kokia to esmė. Tokiu būdu būtų labiau analizuojama, o ne modeliuojama. Galėtų būti labiau taikomi bendradarbiavimo, analizės mokymosi būdai, grupiniai darbai. Svarbu dalintis patirtimi ir bandyti prognozuoti pasekmes“, – aiškino A. Volungevičienė.

Jos teigimu, prie tokios mokymosi sistemos suklestėjimo labai prisidėtų ir internetiniai informacijos klodai.

„Mes turime išmokyti jaunus žmones atsirinkti informaciją ir įvertinti, kokią įtaką ji gali daryti mūsų gyvenimui, visuomenei ir aplinkai. Manau, kad taip turėtų keistis požiūris į mokymąsi“, – svarstė ji.

Kaip keisis mokyklos?

Kalbėdama apie mokyklų kaip organizacijų ateitį, ji pabrėžė, kad ateityje švietimo įstaigos smarkiai keisis.

„Kuo esame mažesni, tuo daugiau informacijos mums reikia. Vėliau mums jos reikia vis mažiau, nes sprendimus priimame savo viduje. Todėl moksleiviai, atėję į mokyklas, turėtų spręsti problemas. Jie galėtų būti rengiami diskutuoti, projektus rengti didesnėse grupėse.

Manyčiau, kad mokykla taps atvira. Įstaigos turėtų bendradarbiauti tinkluose, moksleiviai taip pat. Neturėtų likti uždarų klasių, o vėliau – auditorijų studijuojant“, – spėjo A. Volungevičienė.