Istorinė Kauno erdvė Žaliakalnyje, greta Prisikėlimo bazilikos ir J. Jablonskio vardo gimnazijos, pasipuošė šios istorinės Lietuvai asmenybės paminklu. Jo atidengimo iškilmėse dalyvavęs J. Jablonskio anūkas prof. Vytautas Landsbergis dėkojo Kaunui už paramą įgyvendinant šią iniciatyvą.
Plačiau…
Autoriaus įrašai admin – Page 112
Distopijos žanru susižavėjau perskaičiusi garsiuosius jo pavyzdžius – „1984-ieji“, „Gyvulių ūkis“, „Mes“, „Tarnaitės pasakojimas“, „451° Farenheito“, „Puikus naujas pasaulis“. Visi jie išlieka mylimiausių gyvenimo knygų sąraše. Kažkada, tyrinėdama distopinę literatūrą, buvau susirūpinusi utopijos ir jos požanrio distopijos bei mokslinės fantastikos žanrų sąsajomis. Šis dviejų žanrų santykis ir dabar kutena smegenis. Kaip teigia distopinės literatūros tyrinėtojas M. Keithas Bookeris: „Esti aiškus persidengimas tarp distopinės literatūros ir mokslinės fantastikos ir daugybė tekstų priskirtini abiem kategorijoms.
Plačiau…
2017-aisiais buvo minimos šimtosios semiotiko, mitologo, kalbininko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinės. Vieninteliam šalyje mokslinio metodo kūrėjui pagerbti vyko daugybė renginių, atvirų paskaitų, išleista knygų, monetų, pasirodė komiksas. Mąslus Greimo veidas šmėžavo ant reklaminių stendų, o frazė apie prasmės ieškojimą skambėjo net „Eurovizijos“ intarpuose.
Plačiau…
Šių metų pavasarį mokslinei, kultūrinei Lietuvos bendruomenei atsisveikinus su literatūros profesoriumi Algiu Kalėda (1952–2017), jo artimieji ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pagerbė profesoriaus atminimą, įsteigę jo vardo premiją. Ji bus skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių–lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Plačiau…
Baigiantis Ievos Simonaitytės metams, LRT parodė dokumentinio filmo „Ėvė. Mažosios Lietuvos rašytoja“ premjerą. Filmas jau LRT Mediatekoje. Galima naudoti pamokų, skirtų I. Simonaitytės kūrybai ir asmenybei aptarti, metu.
Plačiau…
Jei ne liberalaus štampo „čia ir dabar“ paralyžiuotos smegenys, žmogus galėtų pasiremdamas vakar diena kai ką tarti ir apie rytojų. Jis galėtų numatyti, kokį vežimą gali išversti kiekvienas valdžios kėslas valstybinės kalbos atžvilgiu (ir ne tik), tarsi testuojant, ar lietuviams skauda, ar skauda vis mažiau, ar jau nebe… Rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Regimantas Tamošaitis aiškina, ką reiškia lengva ranka pakeista valstybinio lietuvių kalbos egzamino tvarka, leidžianti ignoruoti gimtąją literatūrą.
Plačiau…
„Liaudies kultūros“ žurnalo 4 numeryje skelbiamas pokalbis su Elena Bradūnaite-Aglinskiene – poeto Kazio Bradūno dukra antropologe, visuomenės veikėja. Pokalbis buvo pradėtas „Lituanistų sambūrio“ iniciatyva. Sambūrio nariai lankėsi poeto Kazio Bradūno ir jo žmonos Kazimieros Bradūnienės bute. E. Bradūnaitę-Aglinskienę kalbino dr. Darius Kuolys. Po pusmečio pokalbis buvo pratęstas „Liaudies kultūros“ redakcijoje Saulės Matulevičienės dėka. Pokalbius parengti spaudai padėjo Roberta Merčaitytė ir Miglė Bražėnaitė. Redakcijai maloniai sutikus, skelbiame pokalbio tekstą ir primename, kad dar galima (ir reikia) užsisakyti puikų žurnalą „Liaudies kultūra“.
LK-2017-4 K.Bradūnas
Informacijos šaltinis: http://lituanistusamburis.lt/kazio-braduno-metai-kulturines-veiklos-variklis/#more-10472
Gruodžio 11 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko Prano Mašioto skaitymai – tradicinis mokslinis-praktinis seminaras, kurį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius rengė jau XXIX-ąjį kartą.
Plačiau…
Neseniai knygų serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė partizano Broniaus Krivicko (1919-1952), septynerius metus ginklu ir žodžiu kovojusio prie okupantus, kūrybos rinktinė „Laiko griūty“ (išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“). Šiame tomelyje – daugiausia poezija. Kitados Rita Tutlytė apie šį rezistentą ir poetą yra rašiusi: „B. Krivicko poezijoje matome XX a. egzistencinių idėjų ir heroizmo programų asmenybišką realizaciją. Šios idėjos ir programos sutelkia literatūrines aliuzijas, poezijos pasaulį daro vientisą. Šiuo požiūriu B. Krivickas yra centrinis 1939-ųjų metų jaunosios generacijos asmuo“.
Tačiau šį kartą skaitytojams siūlome ne partizano eilėraščių, bet prieš pat mirtį 1952 metais rašytą tekstą, kuriame apmąstoma laisvės kova.
Daugiau skaitykite: http://8diena.lt/2017/12/13/bronius-krivickas-apie-laisves-kova-ir-didvyriskuma/
Kilus triukšmui dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko skyrimo, viešojoje erdvėje pasipylė svarstymų ir apie pačios komisijos vaidmenį. Žinoma, ir vėl kalbėta, kad tokios institucijos apskritai nereikia.
Plačiau…
Paieška svetainėje
| Jei kalba būtų loginės, o ne poetinės minties vaisius, egzistuotų tik viena kalba.
F. Hebelis |
Lituanistika mokykloje
© 2025 Ugdymo plėtotės centras
© 2025 Ugdymo plėtotės centras