Šių metų pavasarį mokslinei, kultūrinei Lietuvos bendruomenei atsisveikinus su literatūros profesoriumi Algiu Kalėda (1952–2017), jo artimieji ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pagerbė profesoriaus atminimą, įsteigę jo vardo premiją. Ji bus skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių–lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Pirmoji Algio Kalėdos premija paskirta dr. Beatai Kalębai – Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkei, lietuvių ir lenkų literatūrų tyrėjai, lietuvių literatūros dėstytojai, vertėjai, šio universiteto Polonistikos fakulteto Lietuvos kultūros centro vadovei – už originalius lenkų ir lietuvių literatūrų lyginamuosius tyrimus, kūrybiškus vertimus, aktyvią lietuvių kultūros sklaidą Lenkijoje.
„Iš meilės ir įsitikinimo esu literatūros istorikė, – apie save yra rašiusi Beata Kalęba, – žinau iš patirties, kad istorinis žvilgsnis į literatūrą ir kultūrą padeda suprasti dabartį.“ Premijos laureatė, Krokuvos Jogailaičių universiteto polonistikos absolventė, studijų metais išmokusi lietuvių kalbą, savo akademinį darbą pradėjo 2000–2001 m. Vilniaus universitete, Polonistikos katedroje, kurios vienas kūrėjų ir ilgametis vadovas buvo prof. Algis Kalėda.
2005 m. Krokuvoje apsigynusi daktaro disertaciją Recepcja literatury polskiej w piśmiennictwie litewskiego odrodzenia narodowego (Lenkų literatūros recepcija lietuvių tautinio atgimimo raštijoje; vadovas prof. T. Bujnicki) ir pradėjusi dirbti Paribio literatūrinės kultūros katedroje, Beata Kalęba joje dėsto lietuvių literatūros kursus. Ilgametis domėjimasis lietuvių ir lenkų literatūrų ryšiais, tapatybės formavimusi kultūriniuose paribiuose išaugo į premija įvertintą monografiją Rozdroże: Literatura polska w kręgu litewskiego odrodzenia narodowego (Kryžkelė: Lenkų literatūra lietuvių tautinio atgimimo aplinkoje, Krokuva, 2016).
Autorė savo darbe aptaria Lietuvos literatūrą ir jos ryšius su lenkų literatūrine tradicija ypatingu kaitos metu – pereinant iš vienos kultūros paradigmos į kitą, iš istorinės Lietuvos į moderniąją. Autorę ypač domina žmonių ir tekstų ryšiai, nevienaprasmės pozicijos dinamiškoje kultūrinių takoskyrų situacijoje.
Knygoje sustojama prie lietuvių literatūrologijoje pastaruoju metu retai pasirodančių ar visai nebeiškylančių vardų, tokių kaip Andrius Vištelis, Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Simonas Norkus, Juozapas Miliauskas-Miglovara, Stanislovas Dagilis ir daugelis kitų. Ši kultūrinio tarpulaikio Lietuvos literatūra autorės akiratyje iškyla kaip aštrių, ne visada malonių klausimų šiandienai šaltinis, padedantis išjudinti tarsi jau akivaizdžius dalykus – kad ir tokius, kas tai yra lietuvių ar lenkų literatūra. Literatūros istorija autorei – ne saugių atsakymų rinkinys, o sąmoningumo rizikos ir provokacijos erdvė.
2015 m. mokslininkės iniciatyva Krokuvos Jogailaičių universitete, Polonistikos fakultete, buvo įsteigtas Lietuvos kultūros centras. Talkinant vadovės kolegoms Pawełui Bukowiecui ir Gretai Deprati, šis centras per dvejis metus tapo tikra lietuvių mokslo ir kultūros atstovybe – bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, buvo surengta per dešimt viešų paskaitų (tarp prelegentų – šviesios atminties prof. L. Donskis, prof. T. Venclova, prof. A. Pacevičius, prof. A. Ramonaitė, doc. Jurgis Pakerys, doc. K. Urba ir kt.).
Beata Kalęba lietuvių ir lenkų akademinėms bendruomenėms yra žinoma kaip mokslinių darbų vertėja (E. Aleksandravičiaus ir A. Kulakausko Carų valdžioje, M. Kvietkausko Vilniaus literatūrų kontrapunktai, su kolegomis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai ir kt.), pastaraisiais metais ji vis aktyviau verčia ir grožinės lietuvių literatūros kūrinius. 2014 m. sudarė ir parengė lietuvių literatūros antologiją Widziałem świat (Mačiau pasaulį), kuriai išvertė visą pluoštą lietuvių poezijos, prozos, dramos tekstų ar jų fragmentų (nuo lietuvių liaudies dainų ir M. Mažvydo iki A. Marčėno, M. Ivaškevičiaus, G. Norvilo).
Šiais metais Krokuvoje, žymaus literatūrinio žurnalo Zeszyty literackie (Literatūros sąsiuviniai) poezijos serijoje išėjo mokslininkės parengta Tomo Venclovos poezijos rinktinė lenkų kalba Obrócone w ciszę (pavadinimui panaudota frazė iš eilėraščio „Į pietus nuo prospekto“ vertimo). Rinktinei eilėraščius Beata Kalęba vertė drauge su kitais iškiliais poezijos vertėjais (S. Barańczak, Z. Dmitroca, A. Kuzborska, A. Pomorski). Šiuo metu ant Beatos Kalębos darbo stalo – Antano Škėmos Baltos drobulės, Juditos Vaičiūnaitės poezijos ir memuarinės prozos vertimai.
Taigi pirmoji Algio Kalėdos premijos laureatė yra tikra jo darbų ir nuostatų tęsėja – ir lietuvių bei lenkų literatūrų tyrėja, ir kūrybinga vertėja, ir veikli Lietuvos tarpininkė Lenkijos akademinėje ir kultūrinėje bendruomenėje.
Premija bus įteikta 2018 m. sausio 5 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
