Žinomo Lietuvos poeto Gintaro Bleizgio bibliografija neseniai pasipildė dar viena – šį kartą dienoraščio forma parašyta – knyga „Karmelio kalno papėdėje“. Ja poetas pasakoja apie kasdienį savo gyvenimą, kuriame tarsi viskas – kaip ir kiekvieno mūsų kasdienybėje, išskyrus tai, kad čia virš aprašomų bėdų ir rūpesčių, virš pergalių, klaidų ir nesėkmių skaitytojo akiai aiškiai pastebima ir nepaneigiama tvyro taip pat ir aukščiausioji, metafizinė dimensija – Dievas.
Plačiau…

Agnės Žagrakalytės tekstai – iš tų, kuriuos nesunku atpažinti. Prisimeni, ir galvoje jau dūksta įsižaidusi kalbėtoja. Spurda vaizdingomis žodžių papliūpomis, švelniai įmantrauja ir nerimauja: kalboje maišosi ir literatūriški krinolinai, ir, sakytum, tarpukarinis žodynas, ir buitiniuose pašnekesiuose pasitaikančios bjaurybės. Visokie „galvojau, nieko aš / negalvojau“ (p. 7) prasprūsta pro eilėraščius į prozą ir į interviu, kuriuos skaitydamas pagausi intonacijas, tikėdamas, kad jos – natūralios. Gali neįsidėmėti apie ką yra Žagrakalytės tekstas (pavyzdžiui, bande dessinée „Klara“ įsimena ne tiek dėl siužeto, problematikos, kiek dėl atlikimo), bet tikriausiai nesupainiosi autorystės. Be abejo, charakteringą raišką galima vertinti įvairiai, tačiau poetui ją suformuoti – išties svarbu.
Plačiau…

Kiek gimtosios kalbos, jos tekstyno, sandaros reikia įdiegti į informacines technologijas, kad galėtume gyventi visavertį mūsų tautos ir kalbos gyvenimą būsimoje skaitmeninėje visuomenėje, kai kuriamas dirbtinis intelektas ir formuojasi vadinamasis semantinis žiniatinklis, kita interneto pakopa po socialinių tinklų? Ieškant atsakymo į šį klausimą europarlamentaro Algirdo Saudargo iniciatyva, Europos Parlamento užsakymu, ispanų mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Language equality in the digital age“ („Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“).
Plačiau…