Suvalkiečiai Kazimiera Podolskytė (iš Keturvalakių) ir Kazys Bradūnas (iš Kiršų) susitiko studijų metais Vilniuje, literatūros paskaitose. 1943 metais per šv. Kazimierą K. Bradūnas mylimajai pasipiršo. Pora susituokė Vilkaviškio katedroje tų pačių metų rugsėjo 25 d. ir drauge priėmė istorinių įvykių nulemtus gyvenimo išbandymus: nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgo į Vokietiją, vėliau gyveno Amerikoje. Užaugino tris vaikus, kartu dalyvavo ateitininkų veikloje, Kazimiera vyrui talkino kūryboje ir leidžiant kultūrinę spaudą. Pirmąjį poezijos rinkinį „Pėdos arimuos“ (1944) K. Bradūnas dedikavo žmonai, kuri mintinai mokėjo beveik visus vyro parašytus eilėraščius, taip pat ir viso gyvenimo kūrybos rinktinę „Sutelktinė“ (2001). 1992-aisiais Bradūnai grįžo į Lietuvą ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Vilniuje.
Plačiau…