Šių me­tų ko­vą Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čiui, moks­li­nin­kui kal­bi­nin­kui, va­do­vė­lių au­to­riui, jau­nų pe­da­go­gų ir moks­li­nin­kų ug­dy­to­jui, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jui pro­fe­so­riui Ka­zi­mie­rui Žu­per­kai su­ka­ko 80.
Nuoširdžiausiai sveikiname!
Plačiau…

Nuo 1967 metų balandžio 2 d., per H. Ch. Anderseno gimtadienį, visame pasaulyje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Lietuvoje ši šventė pradėta rengti nuo 1993 metų.
Tradiciškai šią dieną Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai.
Plačiau…

Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai, poreikį kiekvienam rūpintis savo paties ir visos kalbos reikalais. Nesigirdamas galiu pasakyti, kad išsiugdėme nemažą visuomenės sluoksnį, kuris nori geriau pažinti kalbos sandarą ir siekti bendrinės kalbos idealo“, – sako legendinis kalbininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs naują monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“. Anot pašnekovo, keletą dešimtmečių vedusio kalbinio švietimo laidas radijuje ir televizijoje, redagavusio ir sudarinėjusio kalbos kultūros leidinius, taisyklingos lietuvių kalbos mokiusio daugybę Vilniaus universiteto studentų kartų, anų laikų kalbininkų nuostatos neturėtų būti svetimos ir šiandien.
Plačiau…

„Išgalvotas mokslas, išgalvotos normos, rekonstrukcijos, nesant šaltinių, įsivaizdavimas, kad gali sugalvoti kalbą ir žmonės turi ją perimti“, – šitaip dabartinę kalbos politiką apibūdina sociolingvistė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė, Vilniaus knygų mugėje pristatytos naujos monografijos „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ viena iš sudarytojų. Pasak jos, esame atsižadėję savo pačių autoriteto lietuvių kalbos srityje, ir tai didelė žala, padaryta mūsų visuomenei sovietmečiu, kai kalbininkų tvarka norminti mūsų kalbą įgavo galios ir prievartos požymių.
Plačiau…

Jono Meko kūrybos recepcija Lietuvoje iki šiol yra probleminė: dėl itin mažos distancijos tarp autoriaus asmenybės ir kūrybos pastaroji traktuojama kaip sunkiai analizuojama. Kadangi J. Mekas atmeta beveik visą šiuolaikinį lietuvių literatūros diskursą ir remiasi tik labai tradiciniais autoriais (Kristijonu Donelaičiu, Žemaite ir keliais kitais), jo kūrybos tyrinėtojams kartais sunku remtis estetiniais literatūros vertinimo kriterijais, kurių pagrindas – kūrinio meninės vertės klausimas. Eksperimentinių J. Meko sapnų užrašų recepcijos Lietuvoje beveik nėra.
Plačiau…

1997 m. tuometinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rezerviniame fonde buvo surastas šešių leidinių konvoliutas, į biblioteką patekęs po Antrojo pasaulinio karo rengtų ekspedicijų Karaliaučiaus krašte. Ketvirtasis šio konvoliuto aligatas (spausdinta knyga, įrišta į vieną tomą su kitais leidiniais) – lenkų raštijos veikėjo, protestantiškos literatūros leidėjo Jano Seklucjano (apie 1510–1578) parengtas 16 p. katekizmas Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545 m. lenkų kalba išėjęs Karaliaučiuje, Hanso Weinreicho spaustuvėje.
Plačiau…