„Nemuno“ laukia permainos. Erika Drungytė, „Nemuno“ nauja redaktorė, sako: „Manau, kad arba šita visuomenė pagaliau taps tokia, kuriai nacionalinė kultūra yra prestižas, arba tos visuomenės nebeliks. Toks dabar yra laikas ir lūžio taškas. Tikiu, kad Lietuvos žmonės pagaliau oriai pakels galvas ir paliudys, kokie nuostabūs ir pasaulinio lygio lietuvių menininkai kuria muziką, literatūrą, dailę, teatrą, šokį, fotografiją, dizainą, performansus, kiną – bet ką. Tokia visuomenė ne tik savo meną įvertins, bet ir palaikys. O kas yra palaikymas? Taip, tai yra ir meno pirkimas, ir mecenavimas, ir biudžeto dalies jam skyrimas, bet visų pirma – domėjimas, stebėjimas, aptarimas, įvertinimas, gyvas reagavimas.“
Plačiau…

Kodėl poezija tebedėstoma ne tik Lietuvos, bet ir likusio pasaulio bendrojo lavinimo mokyklose, nors ji lyg ir traukiasi iš apyvartos, jos skaitytojų skaičius mažėja? Kodėl ji tebelaikoma reikšminga? Į šiuos klausimus būtų sunku atsakyti, jei nemėgintume įsivaizduoti poezijos kilmės ir vietos pasaulio istorijoje. Nesiruošiu kartoti ne kartą girdėtų poetų ir poezijos kritikų minčių, kad poezija palaiko nacionalinės literatūros kalbos gyvybę, laboratoriškai tiria jos raiškos galimybes, tiesia tiltus tarp klasikinių tekstų ir šiuolaikinės šnekos, kloja pamatus kitiems literatūros žanrams.
Plačiau…

Societas Classica rašo: „Ilgai skaičiavę ir vartę dar vieno Antikinio šedevro – Homero „Odisėjos“ – giesmių puslapius norėjome sužinoti, tai kiekgi vyrų ir laivų išplaukęs iš Trojos neteko Odisėjas, kol klajodamas grįžo į Itakę pas žmoną Penelopę. Pasirodo, kad netgi išgyvenus visus 10 metų Trojos karo mūšių, jei tik esate jūreivis Odisėjo įguluje, tikimybės išgyventi nėra. Belieka tiesiog tikėtis skirtingos baigties – jei pasiseka mažiau, tuomet jus suvalgys, arba žūsite kaip dauguma – paskęsite.“
Plačiau…

Siūlome prisiminti žymaus psichiatro Viktoro E. Franklio tekstą „Knyga kaip terapijos priemonė”, parašytą 1975-aisiais, o „Metuose” publikuotą 2007-aisiais.
Vertė Austėja Merkevičiūtė
Plačiau…

Tai nėra „privalomieji“ lituanisto skaitiniai, bet perskaitymas būtų privalumas.
„Jei būčiau išėjęs iš šio pasaulio tokio amžiaus kaip Leonidas, tai po savęs nebūčiau palikęs nieko svarbaus. Leonidas paliko daug ištarų, nukreipiančių nuorodų, klausimų, nekantriai laukiančių atsakymų, ir atsakymų, keliančių naujus klausimus“, – taip apie Leonidą Donskį savo laiške kalba Zygmuntas Baumanas. Anot profesoriaus, kartu su L. Donskiu parašiusio knygą „Moralinis aklumas“, po Leonido mirties šiame pasaulyje tapo tamsiau, užgeso ištisa minties planeta. Jos netektį, kaip rašo Z. Baumanas, jausime ne tik mes, jo amžininkai, tačiau ir mūsų vaikai bei anūkai. Tad ir šis tekstas, kurį prof. Z. Baumanas kartu su laišku atsiuntė savo bičiulei prof. I. Veisaitei, tebūnie skirtas jo bičiulio ir bendražygio L. Donskio atminimui.
Plačiau…

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika pretendentų svarbiausiai šalies kultūros premijai gauti.
Į vadinamąjį trumpąjį sąrašą pateko režisierius Gytis Lukšas, vertėjas Vladas Petrauskas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, fotomenininkas Gintautas Trimakas, aktorius Darius Meškauskas, aktorius Vytautas Anužis, pranešė Kultūros ministerija.
Plačiau…