Autoriaus įrašai admin – Page 184

Kvietimas į kultūros vakarus „Jurgio Baltrušaičio pokalbių vainikai“ ir knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ sutiktuves

Maloniai kviečiame į kultūros vakarus „Jurgio Baltrušaičio pokalbių vainikai“ ir knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ sutiktuves —
2016 m. birželio 15 d., trečiadienį, 17 val. Maironio Iietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas)
2016 m. birželio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius).
Plačiau…

Informacija apie įvykusį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą

Šiandien, birželio 6 d., vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo pasirinkti vieną iš dviejų samprotavimo temų apie vyriškumą ir vaizduotę, literatūriniame rašinyje kandidatai galėjo rašyti apie dvarą ir gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo temos buvo apie tiesą ir šventes, o literatūrinio rašinio – apie pavasario reikšmes ir žmoniškumo pamokas lietuvių literatūroje.
Plačiau…

Šiandien vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas

Birželio 6 d. vyksta visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 19 419 kandidatų. Egzaminas vykdomas 184 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą registravosi laikyti 13 173 kandidatai.

Sėkmės Jums, mieli abiturientai!
Plačiau…

Milijoninį palikimą gavęs filosofas kasinėja didžiąją literatūrą

Filosofas A.de Bottonas išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ papasakojo apie savo knygą „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“

Alaino de Bottono tėvas, garsus Šveicarijos bankininkas, paliko sūnui milžinišką palikimą. Tačiau rašytojas gyvena iš savo kūrybos, o palikimo pinigus naudoja daugiausia įvairiems švietėjiškiems fondams ir labdarai.
Plačiau…

Minime Vytauto Mačernio 95-ąsias gimimo metines

Vytautas Mačernis – jauniausias mūsų literatūros klasikas. Jo kūryboje jaučiamas egzistencinis nerimas ir amžinųjų vertybių ilgesys.
V. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. Jis mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1939 m. Tų pačių metų rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo anglų k. ir literatūrą. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1941 m. metė anglistiką, perėjo į filosofiją, kurią studijavo iki pat universiteto uždarymo 1943 m. Vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, V. Mačernis grįžo į tėviškę ir gyveno iki 1944 m.
Plačiau…

Laima Abraitytė: „Lietuviai pamiršta – įkapėse kišenių nėra“

„Žemaitė pradėjo rašyti 40-ies, aš sulaukusi 80-ies nusprendžiau, kad gal jau laikas, paskui nebus kada – memuaruose kiti gali privelti daug netikslumų. Taip pačiai save papeikiant ir pagiriant dvi knygos ir sugulė“, – išpažįsta lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Abraitytė, keturis dešimtmečius skyrusi vaikų ugdymui ir iki šiol laikoma viena autoritetingiausių šalies pedagogių.
Plačiau…

VLKK rekomendacijos dėl asmenvardžių gramatinimo

Po ilgoko svarstymo Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių. Kartu iš 60-ojo nutarimo išbrauktas 6 punktas ir pakeistos kelios šio nutarimo nuostatos (žr. nutarimą Nr. N-1 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ pakeitimo“). Šių nutarimų projektus Komisijai teikė jungtinė Gramatikos ir Vardyno pakomisė.
Plačiau…

Diskutuojančiojo atmintinė, arba Kaip padaryti, kad diskusija netaptų ginču

Kiekvienas esame diskutavę su draugais ar internete. Turbūt pastebėjote, kad konstruktyvi diskusija kažkodėl nepavyksta, o po jos būni susipykęs su oponentu. Kviečiu kartu apžvelgti kai kurias diskutavimo klaidas, kurios ją paverčia eiliniu ginču, sukeliančiu nesantaiką ir neduodančiu diskutuojantiesiems nieko gero.
Plačiau…

Indrė Daukšaitė. Lietuvos mokyklos. Kas patobulinta, o ką dar būtina tobulinti?

Patyčios, mokytojas, nemėgstantis savo darbo ir nenorintis tobulėti, tai, kad nėra ugdoma asmenybė, per mažas tėvų įsitraukimas bei neformalaus ugdymo, kūrybiškumo, bendruomeniškumo ar praktikos stoka. Tai pagrindinės valstybinės mokyklos problemos. Vis dėlto Lietuvoje stengiamasi, kad keistųsi požiūris tiek į mokymąsi, tiek į pačius mokinius. Yra sukurta mokyklos be sienų koncepcija, teigianti, jog reikia mokytis ne tik iš vadovėlių.
Plačiau…

Metodinė priemonė pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos mokytojams

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengtas skaitymo gebėjimus ugdančių užduočių ir metodinių rekomendacijų mokytojams rinkinys „Skaitome suprasdami“. Jį sudaro trys komplektai: užduotys 5–6, 7–8 ir 9–10 klasių mokiniams.
Plačiau…