Vykstant pokyčiams visuomenėje, kaita turi vykti ir jos institucijose, turi kisti priemonės. Tikslo ir kokybės sampratos vis apibrėžiamos naujaip. Ką naujomis aplinkybėmis turėtų „daryti“ mokykla? Kokia ji turėtų būti? Kaip atskirti, kuri mokykla „gera“, kuri „prasta“? Kas yra „gera mokykla“, kaip galima tokią mokyklą apibūdinti, savo straipsnyje aptaria internetinės platformos „TeachThought“ direktorius, buvęs anglų kalbos mokytojas, Institute for Habits of Mind socialinio mokymosi ekspertas Terry Heickas straipsnyje „The Characteristics Of A Good School“.
Plačiau…
Vykstant pokyčiams visuomenėje, kaita turi vykti ir jos institucijose, turi kisti priemonės. Tikslo ir kokybės sampratos vis apibrėžiamos naujaip. Ką naujomis aplinkybėmis turėtų „daryti“ mokykla? Kokia ji turėtų būti? Kaip atskirti, kuri mokykla „gera“, kuri „prasta“? Kas yra „gera mokykla“, kaip galima tokią mokyklą apibūdinti, savo straipsnyje aptaria internetinės platformos „TeachThought“ direktorius, buvęs anglų kalbos mokytojas, Institute for Habits of Mind socialinio mokymosi ekspertas Terry Heickas straipsnyje „The Characteristics Of A Good School“.
Plačiau…
Kalbos krizė žymi naują kalbinę erą. „Kalba pradeda gaminti mūsų gyvenimą, o ne tik jį atspindėti, išreikšti pasyviai“, – tokią pastabą išsako prof. Arūnas Augustinaitis. Jo teigimu, konkurencingumas yra pirmiausia kalbinis, todėl mokėdami valdyti savo kalbą, greičiau prisitaikysime ne tik prie pasaulio permainų, bet ir gebėsimas jas inicijuoti. Kokių naujos kartos lingvistų-profesionalų šiuo metu trūksta Lietuvoje? Kokias profesines galimybes gali pasiūlyti „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa?
Plačiau…
Ne kasdien pasitaiko tokia proga sakyti sveikinimo kalbą Prezidentūroje, ir ne bet kam – Nacionalinio diktanto nugalėtojams, žmonėms, kurie rūpinasi pagrindiniu mano darbo instrumentu. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kalba kur kas daugiau nei instrumentas. Ir vis sunkiau susigaudyti, kada aš ją kuriu, o kada – ji mane. Kaip tai vyksta?
Plačiau…
Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.
Plačiau…
Šalia Vytauto bažnyčios Kaune nuo 1920 m. gyveno rašytojas, kunigas visuomenininkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Ilgą laiką tame bute gyveno Vytauto bažnyčios kunigai – paskutinis jų Ričardas Mikutavičius. Šiuo metu vos pravėręs memorialinio buto duris, atsiduri tarpukario Kaune – Vaižganto butas atkurtas visiškai autentiškai, išsaugoti beveik visi jame buvę daiktai ir baldai. Muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas sako, kad muziejaus gyvenimas yra toks pat įvairus, kokia buvo ir Vaižganto asmenybė.
Plačiau…
Kelioms Vilniaus universiteto lituanistų kartoms literatūros ir tautosakos profesorius Donatas Sauka buvo centrinė figūra, gyvas kultūros herojus. Profesorius saugojo aukštą lituanistikos dvasią, gynė lietuvių literatūros garbę kaip savąją, skatino neprarasti kriterijų. Kas iš tiesų susitiko su Donatu Sauka, susitiko su lituanistika kaip savo pašaukimu. Kas atlaikė jo skvarbų žvilgsnį, tikrinančią ironiją, kreipiančią ir reiklią savirefleksiją, įgijo atspirtį visam nelengvam humanitaro gyvenimui.
Plačiau…
Kartą jaunystėje, kai buvau kur kas gudresnis nei dabar, žymiai gudresnis ir apsukresnis, nes kvailas padariau kažką tokio nelabai gero, savanaudiško. O kai mama, lietuvių kalbos mokytoja, ėmė man priekaištauti, jog negražu, sūneli, jog negerai, ėmiau atsikalbinėti: ai, mama, nieko tokio, juk nieko blogo nepadariau.
Plačiau…
Netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrėjo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, pedagogo, profesoriaus Donato Saukos.
Plačiau…
Milžiniškas literatūros ir meno vaidmuo ugdant laisvą, kūrybingą, aktyvią asmenybę. <...> Be gilios dvasinės kultūros, be gražaus, prasmingo gyvenimo siekimo nėra ir asmenybės. Just.Marcinkevičius |
