„Rašymas man yra būdas suprasti“, – yra sakiusi rašytoja Vanda Juknaitė, kurios knygose atsiveria vienišų, pavargusių žmonių pasaulis. Prisikėlimas čia yra ilgas ir nežmoniškai sunkus. Apysaka „Stiklo šalis“ apie nykų, sunkų motinos, moters gyvenimą. Esė „Išsiduosi. Balsu“ – pokalbiai su beglobiais, nuskriaustais vaikais, kurių stovyklas rašytoja organizuodavo Junkūnuose, „Tariamas iš tamsos“ – dar viena pokalbių knyga su vaikais, kurių gyvenime kažkas yra kitaip, kurie nematę pasaulio spalvų, kurie gyvena daugiavaikėje šeimoje ir turi visas sąlygas būti lauke.
Plačiau…

1991-ųjų Nobelio literatūros premijos laureatė, kovotoja prieš apartheidą, žymi Pietų Afrikos rašytoja Nadine Gordimer per visą gyvenimą anglų kalba parašė per 30 knygų – romanų bei apsakymų rinkinių, kuriuose daugiausia dėmesio skyrė rasinei diskriminacijai bei moraliniams klausimams.
Rašytojos kalbos, pasakytos atsiimant Nobelio premiją, ištraukose svarstoma apie rašymo ir būties santykį, rašytojo pareigą visuomenei ir Nadine likimo draugus – tuos, kurie dėl savo veiklos ir/ar kūrybos buvo ujami gimtosiose šalyse.
Plačiau…

Ir vienaip, ir kitaip, ir vienu pjūviu, ir kitu išnagrinėję pasaulyje tarptautiniu mastu atliekamų mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus, kiekvienos suinteresuotos šalies švietimo politikai, ekspertai, praktikai vis ieško kelių ir būdų, kaip gerinti padėtį „savo darže“.
Plačiau…

Lietuva pagaliau priartėjo prie Europos kalbos technologijų išvystymo vidurkio.
Ekspertai mano, kad kalba turi specialią vietą tarp kitų komunikacinių sistemų – ji yra visiškai žmogiška ir tik ji garantuoja visavertį žmonių bendravimą. Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Rūta Petrauskaitė įsitikinusi: žmonėms geriausia informaciją kurti, kaupti ir perteikti žmonių kalbos tekstu, kad ir koks sudėtingas ir painus informacijos būdas tai būtų.
Plačiau…

2000-ųjų spalio 1, 2 d. Vilniuje įvyko istorinis trijų Nobelio premijos laureatų – Gunterio Grasso, Czeslawo Miloszo ir Wyslawos Szymborskos – susitikimas.Rašytojai dalyvavo diskusijų cikle „Lietuvių, vokiečių ir lenkų pokalbiai apie atminties ateitį“, surengtame praėjus dešimčiai metų po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.G.Grassas perskaitė specialiai Vilniaus susitikimui parašytą tekstą „Aš prisimenu…“, kurį siūlome prisiminti. Galite įsitikinti, kad šis tekstas per 15 metų visai nepaseno.
Plačiau…

Sigitas Parulskis
Diena ne veltui
Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis liftas švelniai dunkstelėja pirmajame aukšte. Po skelbimų lenta kabo dėžutė su užrašu „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis: uždaromas čekštelėja tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, nukertančiais paskutines nakties gijas.
Plačiau…