Nacionalinio diktanto dalyviai rašė Lauros Sintijos Černiauskaitės tekstą „Pokalbis“.
Plačiau…
Nacionalinio diktanto dalyviai rašė Lauros Sintijos Černiauskaitės tekstą „Pokalbis“.
Plačiau…
Vienu iš labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steigėju tapęs Andrius Mamontovas sekmadienį Vilniaus knygų mugėje dalinosi mintimis apie literatūros vaikų gyvenime svarbą.
Plačiau…
M. Eliade (1907-1986) – vienas žymiausių Rumunijos rašytojų, religijos istorikas, mitologijos tyrinėtojas, daugiau kaip 30-ies literatūrinių ir filosofinių knygų, išverstų į 18 pasaulio kalbų, autorius. Lietuvių skaitytojai su šiuo autoriumi yra pažįstami iš poros 1997 metais pasirodžiusių jo knygų: „Šventenybė ir pasaulietiškumas“ ir „Amžinojo sugrįžimo mitas“. Tačiau šis tekstas mums leis pažinti kiek kitokį M. Eliadę – kuris savo užsidegimą perdavė ne mokslo studijoms ar mistiniams romanams, o šviečiamajai publicistikai.
Plačiau…
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia pilietinę akciją „Lietuva kviečia“, skirtą suburti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvių vaikus, dabartinius jų klasės draugus ir Lietuvos mokyklų moksleivius kartu pasveikinti Lietuvą, mininčią Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
Nacionalinio diktanto partnerė Švietimo ir mokslo ministerija kviečia lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklų, lituanistinių mokyklų užsienyje bendruomenes (mokinius, jų tėvelius ir mokytojus) aktyviai dalyvauti jau aštuntą kartą rengiamame Nacionalinio diktanto konkurse, kuris vyks vasario 21 d. 11 val.
Plačiau…
Lietuviškojo teatro pradžia Vilniuje buvo slaptieji ir viešieji spektakliai, įėję į istoriją lietuviškųjų vakarų vardu. Balio Sruogos nuomone, lietuviškieji vakarai savo reikšme mūsų tautos atgimimui galėtų varžytis su rašytąja literatūra dėl pirmenybės: „Daug heroizmo, kančių ir pasišventimo pareikalavo lietuviška knyga, bet ar daug mažiau jų reikalavo lietuviškasai teatras – lietuviškieji vakarai?“ Jis tvirtino, kad lietuviškųjų vakarų teatras „šimteriopai“ buvo teatras tikra to žodžio prasme, davęs savo publikai tai, ką teatras duoda ir turi duoti.
Plačiau…
Aldona Liobytė, mano mamos Emilijos sesuo, antra mano mama, ne kūną mano pagimdžiusi, bet mane mano kūne. Šiemet vasario 11 dieną jai būtų 100 metų. Man ji buvo Teta Aldutė. Nežinau, kas ji buvo kitiems. Nežinau, kas ji buvo viduj, tik manau, kad jos vidus atsispindėjo gražiame pasaulyje, kurį ji kūrė aplink save.
Plačiau…
Kelionė po Mažąją Lietuvą. Šį kartą šišioniškiai pristatys lietuvininkų tautinį kostiumą. Taip pat sužinosite apie vien tik pamariui būdingą žvejybą plokščiadugniu buriniu laivu — kurėnu bei apie itin savotišką, šiame krašte klestėjusį verslą – varnų gaudymą maistui.
Plačiau…
ŠMM viceministrės G. Krasauskienės vadovaujama darbo grupė, sudaryta iš visų lituanistika suinteresuotų akademinės bendruomenės ir visuomeninių organizacijų atstovų, sudarė mokinių bendrojo (rašymo ir skaitymo) ir kultūrinio raštingumo priemonių planą.
Plačiau…